Nuomonių barometras

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sausio 24 d. Seime surengė pasitarimą dėl Seinų lietuvių bendruomenės keliamų klausimų, su kuriais į Komitetą kreipėsi Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušras“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.

Laikraštyje (Lietuvos aidas, 1999 03 06) perskaičiau, kad pasaulyje gražiausia kalba yra lietuvių. Tokia ją paskelbė UNESCO 1992 metais sudaryta komisija. Tačiau nustebino ne tiek šis sprendimas, kiek aplinkybė, kad pro akis man galėjo prasprūsti toksai pasitikėjimą keliantis įvertinimas. Visą gyvenimą domėjausi mūsų kalba, džiaugiausi jos gražumu, o štai ėmiau ir kvailiausiai pražiopsojau. Galbūt, sakau, spauda arba nutylėjo, arba žinią pateikė neefektingai. Bet, šiaip ar taip, bent kalbininkai turėjo trimituote trimituoti.

Kur dabar kalbos valandėlės LRT televizijose? Visada garsėjome iškiliais, pasaulyje žinomais kalbininkais kaip Jonas Jablonskis, Aldonas Pupkis, Juozas Pikčilingis, Arnoldas Piročkinas, lyg ir žinojome kaip, kada, kodėl reikia taip rašyti, padėti kablelį, daugtaškį. Dabar mes jau tapome pilkesni už žemės grumstus.

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo tarybą ir į Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo etikos kontrolierę Dainą Andrikienę „Dėl galimai šališkos lietuvos laisvosios rinkos instituto turinio transliacijos nacionalinio radijo eteryje“.

Individualizmas ir visoks skaldantis tautą savanaudiškumas mums tada buvo visiškai svetimi. Ši ideologija mums buvo primesta vėliau. Objektyviai ji yra priešinga krikščioniškai moralei, bet, deja, šiandien dažnai brukama ir propaguojama mūsų Seimo valdančiųjų, visuomeninėje žiniasklaidoje, ypač LRT eteryje. „Beribė“ laisvė be dorovės paprastai nuveda į kitaminčių persekiojimą, net smurtą prieš juos.

Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetus, Seimo frakcijas, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijas prašydama stabdyti skubos tvarka šį antradienį Seimui pateiktas svarstyti ir priimti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtas pataisas, kuriomis siekiama nustatyti prievolę šalies žiniasklaidos priemonėms, tarp jų - ir naujienų portalams, šalinti neleistino turinio komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų, o tai padarius pranešti jų autoriams, kuriems suteikiama teisė iškart kreiptis į teismą, nes nenumatytas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas.

iriamoji žurnalistika yra nelengvas, bet išskirtinai vertingas žurnalistikos žanras. Jį puoselėjantys žurnalistai ne tik pasakoja apie įvykius, bet ir siekia atskleisti nuo visuomenės slepiamą informaciją. Ir ne bet kokią, o turėjusią ir turinčią įtakos visos visuomenės ar valstybės gyvenimui: sudėtingų bylų tyrimus, korupcijos ir piktnaudžiavimo padėtimi atvejus, ypač politikų, valstybės tarnautojų. Tiriamosios žurnalistikos atstovų darbas kartais yra tarsi vaikščiojimas peilio ašmenimis. Kad šis palyginimas nėra labai perdėtas, puikiai rodo ir Vito Lingio (1960-1993), vieno pirmųjų tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje atstovų, nužudyto dėl siekio atskleisti nusikaltėlių pasaulį, pavyzdys. Tai puikiai demonstruoja ir šiemet dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas" rodytas filmas „Žurnalisto nužudymas", pasakojęs apie jauno Slovakijos žurnalisto Jano Kuciako, narpliojusio sudėtingus finansinius nusikaltimus ir jų ryšį su politikais, bei jo sužadėtinės nužudymą ir kolegų tyrimą šiuo klausimu, atvedusį iki šalies politikos elito. Kad tiriamoji žurnalistika domina visuomenę, puikiai iliustruoja ir šiais metais Lietuvoje pasirodęs jaunos režisierės Živilės Mičiulytės, beje, žurnalistų šeimos atžalos, dokumentinis filmas „Kabinetas", pasakojantis apie tuometinio „15min" tyrimų skyriaus žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo darbą. Vis dėlto šįkart ne apie filmus, o apie tiriamąją žurnalistiką. Apie ją kalbėjomės su portalo „Delfi.lt" specialiuoju korespondentu Dainiumi Sinkevičiumi, rašančiu teisėsaugos temomis.

Diskusija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija: jungs ar skirs lietuvius ir baltarusius?“ įvyks 2023 lapkričio 28 d. (antradienį) 17.00 val. Lietuvos žurnalistų sąjungoje (adresas: Jogailos 11, Vilnius). Renginys vyks pagal Chatham House taisykles.

Viešojo sektoriaus darbuotojams trūksta žinių apie dirbtinio intelekto naudojimo, diegimo galimybes, o tai gali kelti riziką priimamų sprendimų kokybei.

Masinis Lietuvos paštininkų atleidimas antrus metus iš eilės, kartu branginant leidinių prenumeratos pristatymo įkainius, dramatiškai silpnina regioninę žiniasklaidą ir visą regioninę politiką apskritai, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius.

Kreipiuosi į LRT Tarybą, LRT vadovus: Būkime tikrieji demokratai, kvieskimės į pokalbius ir oponentus - krikščionis demokratus, kurie šiandien yra Krikščionių sąjungoje, Nac. susivienijime, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijose.

Viešas šmeižtas nėra nuomonė ar žodžio laisvė. Tokią išvadą spalio mėn. patvirtino Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, kad socialiniame tinkle „vaikų tvirkintojais“ asmenis vadinęs istorijos mokslų daktaras Tomas Baranauskas turi sulaukti atsakomybės. Už tikrovės neatitinkančių žinių skleidimą ir šmeižtą teismas priteisė VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir jos vadovei Aurelijai Paunksnei Ignotei iš atsakovo daugiau nei 9 tūkst. eur.

Vasara. Šilta. Ir švenčių gausu. Liūdnų, verčiančių mąstyti, ir pripildančių širdį džiaugsmo. Išminčiai sako, kad be praeities nebūtų ir ateities. Tauta išsikovojo laisvę. Maldomis, giesmėmis, dainomis. Ir beginkles krūtines atstatę priešų šautuvams ir tankų vamzdžiams. Beginkliai, bet dvasia buvome stipresni. Turime teisę švęsti ir didžiuotis.

Skaitant spaudą, ypač klausantis bendrinės lietuvių kalbos per žiniasklaidą, atrodo, vėl artėjame prie kalbos kataklizmo. Juolab, kad aplinkui nemažai antilietuviškų pagundų