DEPUTATIŠKAS MYGTUKAS
Bronius Čekanauskas
Nei iš šio, nei iš to Jaska ėmė girtis:
- Panovie, žinote, kaip žmonės už rubežiaus gyvena? Buvo neseniai mano giminės atkakę iš pačios Varšuvos. Pasirėdę, išsiparfumavę, popierinius tūkstančiais skaičiuoja, maukia tik firminį snapsą ir visokius viskius.
- Kas tas viskis? - parūpo Fediai.
- Na, toks skystimas, panašus į mūsiškį samagoną, tik ne balzganas, o rudas, - paaiškinau kaip mokėjau. - Gryno jo negeria, skiedžia perpus su sodos vandeniu ar tonika...
- Tai tas viskis, musėt, kokių 200 smūgių, - vėl pasmalsavo Fedia.
- Ne, keturiasdešimties, - atsakiau.
- Tai ką, mat peremat, tie durieniai net gerti žmoniškai nemoka? - tiesiog pasibaisėjo Fedia ir įpykęs susivertė tris bul bul bul mūsiškio skystimo į stiklinę.
Padebesiais ėmė skrajoti Ecka:
- Norėčiau pavandravoti kokiame nors kapitalistiniame užsienyje. Gaučiau bedarbio pašalpą, viską sau pirkinėčiau...
- Ką jau tu pirkinėtum, bedarbi nelaimingas? - pasidomėjo Fedia.
- Vynelį, - apsilaižė Ecka, - sako, ten kromeliai ištisą parą atviri, ir eilių nėra. O butelių pasirinkimas - kaip mūsų kioskuose laikraščių...
- O aš nenorėčiau gyventi užsienyje, - kaip kirviu nukirtau.
- Kodėl? - išsižiojo Ecka.
- Kaip skėriai užpultų giminės iš Lietuvos, važiuotų ir važiuotų be perstojo, o tu juos priiminėk, dovanas pirkinėk...
- Ką tu jiems nupirktum, pats pliku užpakaliu vaikščiodamas? - grąžino mane žemėn Jaska.
-Točno! - pritarė Fedia.
Padarėm dar po gramuką. Vėl užėjo ūpas ką nors veikti.
- Švilpt ant tų užsienių, panovie. Aš tai norėčiau į deputatus iššokti, mygtukus salėje paspaudyti. Honorovai būtų, panovie: televizorius rodo, tas vidury sėdintis tik paklausia: „Kas - už, kas - prieš", aš spūst knopkę... - nusipliūralizmino Jaska.
- Netikiu, kad tu drebančiom rankom pataikytum nuspausti tą knopkę, kurią reikia, - vaipėsi Fedia. - Ten vyrai nepachmelni susirenka, ir tai kaip mazina. O tu, nepadaręs gramo, sagos neužsisegi...
- Pataikyčiau! Sporim? - niršo Jaska.
- Sporim! Iš puslitrio... - nenusileido Fedia. Vyrai sukirto rankom. O kaip patikrinti, kuris teisus? Tąsyk atrodė, kad sugalvojom, kaip Jaska sako, prosto genialno.
- Einam, - pakilau, - į pirmą pasitaikiusią laiptinę, ir Jaska tegu spaudžia durų skambučius. Pažiūrėsim: pataikys ar nepataikys?
Nuėjom.
Jaska iš viso vieko spūstelėjo pirmą pasitaikiusį mygtuką. Durys su trenksmu atsidarė. Pirmasis išlindo emaliuotas puodas, o paskui jį ir Jaskos sugyventinė Liodzė. Po žaibiško smūgio puodu „deputatas" kniūpsčias krito koridoriuje, o mes, palydėti nešvankių riksmų, vos išnešėm kudašių.
- Ne Jaskos nosiai deputatystė, - reziumavo Fedia. - Ką ten mygtukai, jeigu jis laiptines painioja. Stagnatas. Iš įpratimo prie Liodzės durų nukėblino...
1991 metai
.jpg)
Komentarai (5)