Pasijuokime kartu

Povilas Sigitas Krivickas

MADA

Norėčiau pakilti, kaip dronas,
Nuskriet virš miškų ir laukų
Ar meiliai priglust prie matronos
Ir uostyti kvapą plaukų.

Sukirsčiau jos virtą šaltieną
Su bulvėm, agurkais, krienais,
Pakelčiau taurelę bent vieną
Ir žengčiau Tėvynės takais

Į laimę visiems numatytą,
Kuri pasibaigs kažkada.
Nebūki per mandras, brolyti, -
Tokia jau pasaulio mada.

OKSIMORONAI

Saldi druska ar žvairas kurmis,
O dar geriau - kuklus seimūnas.
Pridėkime protingą durnių -
Tokie oksimoronai būna.

O kaip patinka karštas ledas,
Sparnuotas šliužas, neviltis džiugi?
Kas pernelyg gudročium dedas,
Tam gresia nuokalnė staigi.

Tegul gyvuos oksimoronai,
Vien priešingybių kupini,
O mes draugužei arba žmonai
Juos neigsim susiriesdami.

Sakysim, kad bjauri degtinė,
Kad kumpis neskanus nuo jos.
Už tokį žodį paskutinį
Velniai į pragarą nujos.

Bet pragare mes neprapulsim,
Nes degsim ledo liepsnose,
Oksimoronų lovon gulsim
Ir nepalūšime dvasia.