Pasijuokime kartu

 

 

Ramus buvo Trinkuškio gyvenimas, kurio bene didžiąją dalį jis savo užmiesčio sode išėjęs pensijon ėmė dilinti. Džiaugtis tik reikėjo tokiu gyvenimu. Trinkuškis ir džiaugėsi. Kol vieną kartą toji palaiminga ramybė vis dėlto buvo sutrikdyta. Ką ten sutrikdyta - išniekinta, galima sakyt.

Nutiko tai visai netikėtai, Trinkuškiui kaip tyčia tąkart sodo namelyje nenakvojus. Atkrypuoja į savo valdą kitądien, žiūri: kiemas lyg ne visai toks, kaip buvo. Trūksta tarytum nežinia ko.

Namelio viduj - vaizdas irgi kitoniškas. Erdviau atrodo gerokai nei vakar. 

Kokie čia monai? - nesusivokia niekaip Trinkuškis. Gal pati vyrui nežinant užgriuvusi ir pasitvarkyti savaip suspėjusi?... 

Taip ir nesupratęs nieko - bėgte pas artimiausią kaimyną Rozgą. Regi: tas už galvos susigriebęs pakampėmis slampinėja.

- Vonia špižinė, atrodo, patvory gulėjusi, - šneka. - Dvylika, o gal net trylika metų rūdijusi...

Pakraipo tik galvą Trinkuškis ir drauge su Rozga mauna pas Lozdą.

Įlekia abu pro vartus. Žiūri: Lozda, akis perkreipęs, po kiemą stypinėja. 

- Priekabėlę su skardos lakštais, regis, pavartėj praėjusį vakarą palikau... - lemena. Tik tada Trinkuškiui ėmė tarsi kai kas aiškėti.

Palikęs Rozgą su Lozda toliau dviese ieškoti it prasmegusios persenusio "žigulio" priekabėlės, nukurnėjo į savo sodo namelį. Čia pamatė, jog tarsi išgaravę du "šileliai". Tiesa, abu televizoriai buvo sugedę. Nerado dar poros šaldytuvų, nors ir vienas, ir kitas taip pat seniai neveikė. Užtat iš kiemo pranykusių dviejų karučių būta dar visai tinkamų.

... Policijos komisariate Trinkuškiui, berašančiam prašymą ištirti jo turto vagystę, teko vardyti visa, kas buvo tą naktį dingę, tad reikėjo netrumpai pasėdėti prie stalo. Tuo metu prie kito stalo pareigūnas pasodino kažkokį nusmurgėlį. Dar nespėjus Trinkuškiui išdėstyti visų anos nakties netekčių, paaiškėjo, jog tas berniokėlis keistai žibančiomis akimis - narkomanas, nukabinęs nuo Seimo rūmų sienos storą metalinę iškabą. 

Nors Trinkuškis iki šiol neatgavo nė vieno sugedusio televizoriaus, neveikiančių šaldytuvų bei dar nespėjusių sugesti karučių, vis tiek policijai jis jaučiasi esąs dėkingas. Už sudarytą galimybę pamatyti įžymų asmenį, įstengusį nuo gerai saugomos Seimo buveinės nukrapštyti ir parduoti vario plokštę su visa jos tauria heraldika bei prasminga simbolika.