Pasijuokime kartu

Iš pradžių - įstaiga be iškabos („Vakarinės naujienos" (Redaktorius Vytautas Žeimantas, 1989 m. kovo 31 d.)

Dažniausiai apie tai kalbėjome pakuždomis arba visai nutylėdavome. Atseit tokios įstaigos reikalingos tik ten, kapitalistiniame pasaulyje. Ir apskritai seksologija mums atrodė esanti tokia sritis, kur geriausia šviestis, kaip kas išmano...

Vis dėlto žodis po žodžio prabilome. Ypač garsiai šūkavome apie plintančias venerines ligas. Paskui labai nenoriai pripažinome prostituciją. Išsijuosę smerkėme laisvo elgesio merginas, o tos iš įsismarkavusių kritikų tik juokėsi, papūtusios ryškiai dažytas lūputes. Pagaliau drąsiausieji, o „Vakarinėse naujienose" gydytojas A.Mikalkevičius pareiškė, kad be sekso, kaip ir be duonos, sotus nebūsi. Dar kunigas Paltarokas 1926 m. Kaune išleido knygą „Seksualinis jaunimo švietimas". O ką išleido šiandieniniai specialistai? Beveik nieko. Tik „Jaunimo gretų" žurnalas praktinius patarimus teikia. 

Taigi šviestis reikia. Tik kur? Buvo galvojama įrengti anoniminius intymaus gyvenimo kabinetus, suregistruoti visas respublikoje dirbančias laisvo elgesio merginas. Nedrausti joms tos seniausios profesijos, o imti mokesčius nuo pelno, kaip už darbinę veiklą. Ir nuolat mediciniškai jas tikrinti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kaip visuomet, pirmiausia kilo patalpų klausimas. Juk nestatysi viešųjų namų, kai taip trūksta butų...

Aktyviausi vėl buvo vilniečiai. Ir štai saliamoniškas sprendimas: atidaryti Vilniuje pirmuosius oficialius seksualinio pasismaginimo namus. Svarbiausia, kad šiai įstaigai įrengti nereikėjo jokių papildomų investicijų, o pelnas ir miestui, ir respublikai - garantuotas!

Įstaiga bus ūkiskaitinė, o įsikurs ji „Astorijos" viešbutyje, Didžiojoje gatvėje. Neišsigąskite: mėgėjams atiduodamas ne visas viešbutis, o tik dešimt jo kambarių antrajame aukšte. Tiek iš pradžių pasilinksminimo namuose dirbs ir merginų. Apmokėjimas grynais ir tik mūsiškais rubliais, pagal antrą sutartinę formą. Dolerių ir kitos Vakarų valiutos jos įpareigotos kategoriškai atsisakyti.

Skaitytojams, aišku, gali kilti klausimas, kodėl eksperimentui pasirinktas „Astorijos" viešbutis. Pirmiausia dėl itin palankios strateginės vietos. Mūsų garsusis senamiestis... Turistų minios... Be to, netoliese esanti aikštė primena garsiąją Pigalio aikštę Paryžiuje. Netoliese, senamiestyje, Bokšto gatvėje, yra gydymo įstaiga, kurioje kasdien bus tikrinamos darbuotojos. Šalia viešbučio jau yra jaukus baras, prie kurio kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 12 iki 24 val. sėdės laisvos į darbą išėjusios merginos. O kodėl įstaiga įkurta ne „Lietuvos" viešbutyje, kur prostitucija tiesiog žydi? - gali pasidomėti labiau išprusęs vilnietis. Ogi todėl, kad ten nesukontroliuosi, kurios etatinės darbuotojos, o kurios visuomeninės jų talkininkės. 

Kaip buvo atrinktos merginos, iš kur jos? Drąsiai galiu pasakyti, kad pretendenčių buvo ne ką mažiau negu į Lietuvos mis konkursą. Iš dešimties merginų - penkios su aukštuoju išsilavinimu, dvi studentės, viena buvusi vairuotoja, viena buvusi moksleivė ir viena žurnalistė. Pastaroji po metų pasiryžusi parašyti romaną. Amžius taip pat įvairus - nuo 18 iki 35 metų. Jeigu klientai pageidaus vyresnių, ateityje į tai bus atsižvelgta. Sociologiniams tyrimams pinigai jau išskirti. Mokslininkų susidomėjimas didelis. 

Merginos - šviesiaplaukės ir tamsiaplaukės, yra brunetė, šatenė. Yra ir kaštoninė Berta. Klientai sužinos tik jų slapyvardžius ir amžių. Tikrasis vardas ir pavardė laikomi paslaptyje. Visos kandidatės praėjo per solidžios komisijos sietą. Buvo atrenkama ne tik pagal figūrą. Merginoms reikėjo pašokti striptizą, padeklamuoti eilėraštį, padainuoti liaudišką dainelę. Ką gali žinoti, ko užsimanys išrankūs klientai? Kruopščiai išstudijuotos visų darbuotojų ligų istorijos. Žodžiu, vyrai, eikite be baimės. 

Penkios merginos paliktos kandidatėmis. Jos pakeis susikompromitavusias darbuotojas bei tas, kurios, lankytojų nuomone, bus per žemos kvalifikacijos. Geriausioms darbuotojoms numatytos stažuotės Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje. 

O pabaigai svarbiausias dalykas - kainos. Su tuščia kišene „Astorijos" pusėn geriau neiti. Vienas seansas kainuos maždaug 100 rublių. Į tą sumą neįeis šampano, kitų gėrimų bei užkandžių kainos. Muilas - nors ir deficitas, bus nemokamai. Prie šimtinės vyrams derėtų turėti dar ir smulkių, nes merginai bus galima nupirkti gėlių ar kokį suvenyrą. Šalia veiks kooperatyvai. Reikės duoti arbatpinigių durininkui. Brangu? Žinoma. Bet malonumas garantuotas! Juk varu čia niekas nevarys. O daugiavaikių šeimų vyrams apskritai nepatariama eiti. Ar nepritrūks klientų? Įstaigos šeimininkas, o tiksliau, kooperatyvo pirmininkas, seksologijos mokslų kandidatas S.Tatukas nesibaimina: užteks pasiturinčių sportininkų, kooperatininkų, miesto svečių ir gerai uždirbančių gamybos pirmūnų. 

Keli žodžiai apie vidaus taisykles. Klientas, ieškantis gražuolės, eina į „Astorijos" barą, kur sėdi tik tuo metu laisvos darbuotojos. Pasilabinęs su jam patikusia mergina, trumpai ir drūtai tariasi. Po to kyla į viešbučio kambarį, prieš tai paėmęs ant drąsos (arba nepaėmęs). Eidama pro budinčiąją, mergina pirštu parodo, kokią sąskaitą išrašyti. Jokios apgaulės, jokio sukčiavimo. Pinigai - tik už atliktą darbą, be prirašymų. Kas nepatiks, bus galima išsilieti pageidavimų ir skundų knygoje... Ir viena privaloma smulkmena: visi klientai ateidami turi atsinešti pažymą iš poliklinikos, kad sveiki. Forma ta pati, kaip važiuojant į užsienį. 

Darbas ir poilsis viešbutyje prasideda rytoj nuo 12 valandos. Pirmajam klientui - viskas nemokamai. Iš pradžių įstaiga dirbs be iškabos. 

(Bus daugiau)