Pasijuokime kartu

 Jonas Paulauskas

žurnalistas

Balandžio 1-ojį - diena, kai galima nebaudžiami, vien savo malonumui, apgaudinėti vieni kitus. Atrodo, ir gamta šiemet panoro mus apmauti - per Melagių dieną žadami beveik vasariški orai. Bet vis tiek tuo tikėti nelabai reikėtų - vis tik Melagių diena. Nes gali ryt prapliupti šaltas lietus, iškristi dar šaltesnis sniegas ar pakilti šiurpulingas vėjas...

O meluoti žmonės išmoko labai seniai.  Sakoma, kad žmogus pirmą kartą buvo apgautas, kai Visagalis atvedė prie jo Ievą ir pasakė : "Rinkis sau žmoną!". O toji jį ir antrą kartą netrukus apgavo, paduodama graužti obuolį iš uždrausto medžio.  Ir už tai abu buvo išvaryti iš Rojaus. Ir už šią melagystę žmonės iki šiol kenčia, gimdami su šia pirmaprade nuodėme. Štai tokia yra melagystės kaina.

Bet keista, kad žmonės pasirinko tik vieną dieną metuose oficialiai ir teisėtai meluoti. Bet juk meluoti mes mėgstame bet kurią iš 365 metų dieną. Tiesa, nelegaliai ir neteisėtai. Ir meluoti, kaip žinia, mėgsta visų klasių ir kastų žmonės - politikai, diplomatai, karaliai ir prezidentai, parlamento ir seimo, šeimos nariai (vyrai žmonoms ir atvirkščiai), nevedę vyrai moteriškėms, o šios - nevedusiems ir vedusiems vyrams, ir t.t.

Bet pastebėta, kad labiausiai meluoti linkę darbdaviai ir valdančioji klasė, taip pat  žiniasklaida, kuri šiuo metu yra beveik visa nupirkta didžiojo kapitalo atstovų ir "sklaido" tik tai klasei naudingas žinias.

Ir vis dėlto - kaip atsirado balandžio 1-ąją dieną minima Melagių diena (kai kuriose šalyse ji dar vadinama Kvailių diena)? Deja, nėra iki galo dar nėra  aišku. Manoma, kad juokų ir pokštų dienos tradicija panašiu metu atsirado keliose kultūrose. Paprotys krėsti pokštus buvo švenčių, švęstų dar senovės Romoje kovo 25 dieną (Hilaria) ir Indijoje kovo 31 dieną (Huli), dalimi. Laikas sutampa su pavasario lygiadieniu, matyt, neatsitiktinai: pavasarį gamta krečia tikrus pokštus, kai oras gali staiga atšilti ar atšalti, vieną valandą šviečia saulė, o kitą lyja lietus.

Būtent tą vienintelę metuose dieną - balandžio 1-ąją - galima meluoti kiek tik leidžia laki fantazija ir nesulauksime jokių priekaištų.

Maža to, užsitikrinsime sėkmę visiems ateinantiems metams. Manyta, kad „jeigu tą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai". Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Juk taip norisi smagiai sušukti: „Aprilius!".

Būtina šios dienos sąlyga - negalima pykti ant to, kuris tave apgavo. Ne veltui sakoma, kad reikia juokauti tik su protingais žmonėmis. Būna ir taip, kad tave apgauna pats gyvenimas - imi ir gimsti „netyčia" balandžio 1-ąją. Tuomet, patikėjęs, kad tavęs laukia šviesus rytojus, netikėtai nusivili ta negailestinga kasdienybe. Tada nejučia prisimeni, kad juoktis reikia nelaukiant, kol pasijusi laimingu, nes antraip rizikuoji mirti nė karto taip ir nenusijuokęs.

Psichologas A. Miuntė, tarsi patvirtindamas šią taisyklę, pritaria, kad „nė pats velnias nepajėgs susidoroti su žmogumi, kol šis neprarado sugebėjimo juoktis".

Turbūt, ne visi beprisimena, kad šią - Juokų dieną - mūsų šalyje Profsąjungų kultūros rūmuose ant Tauro kalno, ir įvairių šalies miestų ir miestelių Kultūros namuose koncertuodavo geriausios šalies  meninės agitbrigados, savo nepakartojamu jumoru ir šmaikščiais, dažniausiai kritikuojančiais vietinę valdžią, satyriniais vaizdeliais iškovojusios  šią teisę pasirodyti prieš sostinės (o per televiziją - ir šalies) žmones ir juos pralinksminti. Salės būdavo perpildytos. Visiems buvo linksma... Deja, tai buvo tais laikais, kai apie kultūrą buvo galvojama nepalyginti kultūringiau nei dabar...

Taigi, linksminkimės dabar taip, kaip kas išmanome... savarankiškai.

Truputį apie linksminimosi žanrą - humorą, anekdotus ir t.t.

Anekdotai, kaip būdas pasijuokti, populiarus ir šiandieną. Praktiškai nėra leidinio, kurio paskutiniame puslapyje nerastumėme anekdotų. Stokholmo paštas įvedė originalią naujovę: surinkę telefonu tam tikrą numerį, galime išgirsti naujausią anekdotą. Ši naujovė greit prigijo ir telefonas visuomet užimtas. Per vieną savaitę naujausią anekdotą pageidauja išgirsti daugiau kaip 160 tūkstančių Švedijos sostinės gyventojų. Tokių automatų galime rasti ir JAV.

Kas skatina dėmesį humorui ir anekdotams, kaip vienam jo būdui. Viena  - tai gydomosios humoro savybės, kurios buvo pastebėtos dar antikos laikais. Romėnai sakydavo: "Lanką laužo įtampa, sielą - prislėgta nuotaika". Komedijos šūkiu lig šiol liko: "Juokas švelnina papročius".

Žymus vokiečių klinicisto H. Gufelendo teigimu, juokas - pats sveikiausias judesys, kartu sujungiantis kūną ir dvasią. Juokas yra pati sveikata: jis teigiamai veikia kraujo apytaką, maisto virškinimą, žvalina visų organų gyvybines jėgas.

Viena minutė juoko prailgina gyvenimą 14 minučių. Amerikiečiai paskaičiavo, kiek kainuoja bloga nuotaika. Tai įvertinama 48 milijardais dolerių per metus. Mat žmonės be nuotaikos arba išvis nedirba, arba blogai dirba.

Kad juoktis sveika, kad tai puiki terapijos nuo visokių negandų - puikiai žinojo ir prancūzų rašytojas humanistas Fransua Rablė /1494-1553/. Jis buvo gerai žinomas to meto gydytojas. Savo garsios knygos "Garantius ir Pontagriuelis" įžangoje rašė: " Tai va, mano mielieji, vėdinkite savo plaučius ir smagiai skaitykite, kas toliau parašyta - bus kūnui sveika ir inkstams naudinga".

Juokas tikrai geriausia nervų sistemos iškrova. Medicina nežino atvejo, kad šimtą metų būtų sulaukęs pikčiurna, paniurėlis ar žmogus, neturintis humoro jausmo. Bet užtat šimtąkart įrodyta, kad smagus, linksmas žmogus gyvena ilgiau, o svarbiausia - linksmiau.

Tikriausiai siekdami prailginti mūsų gyvenimą LTV 2005 spalio 9 d. įkūrė „Humoro akademiją".

Kai anglų komiko R. Atkinsono, kurį daugelis pažįsta iš populiaraus TV personažo misterio Byno įvaizdžiu, žinomos, jo dviejų sūnų motinos, indų tautybės Sunetros Sastri, paklausė, kaip tokiam keistuoliui pavyko užkariauti gražuolės širdį, ji atsakė senu indų priežodžiu: moteris dovanoja širdį tam, kas ją prajuokina. Derėtų priminti, kad R. Atkinsonas yra pasiturinčio dvarininko sūnus, mokėsi vienoje klasėje su  buvusiu Didžiosios Britanijos premjeru Toniu Bleiru, pagal išsilavinimą yra inžinierius energetikas.

Švedų gydytojas Malgremas sudarė įžymių komikų, gyvenusių per pastaruosius 273 metus, sąrašą. Nesudėtingais skaičiavimais jis nustatė dėsningumą: šio žanro darbuotojai gyvena ilgiau negu tragikai ar kitų sričių artistai.

Tikimybė susirgti gripu pirmadienį yra du kartus didesnė, negu penktadienį, - pareiškė Niujorko universiteto gydytojas Džakelis. Po daugelio bandymų jis priėjo išvadą, kad žmogui bloga nuotaika pavojingesnė negu mikrobai. Gydytojas tvirtina, kad kur dažniau persišaldo bailūs, linkę į depresiją žmonės. Vadinasi, persišaldymo ligos yra labiau ne infekcinės, o psichosomatinės.

Nuo seno pripažinto pasaulio juoko sostinės Bulgarijos Gabrovo miesto gyventojai tvirtina, kad pasaulis išliks tik todėl, kad žmonės juoksis.

Keletas Gabrovo anekdotų

Reklama

- Vadinasi, čia pats naujausias audinys?

- Tiktai vakar gavau, tiesiog iš fabriko.

- O ar jis neišbluks?

- Ką jūs! Daugiau kaip mėnesį kabojo vitrinoje, ir nieko jam neatsitiko!

Nemokamai

- Aš visada svajojau pabūti tolimose šalyse. Įdomu, kiek kainuotų kelionė po Europą?

- Nė kapeikos.

- Kaip - nė kapeikos?

- Svajoti galima nemokamai.

Gabrovietiškas nekrologas

"A. R. mirė!"

Tramvajuje be konduktoriaus

Gabrovietį paklausė, kodėl jis kiekvienoje tramvajaus stotelėje išlipa ir vėl įlipa.

- Kad kontrolieriui galėčiau atsakyti: "Aš ką tik įlipau".

Perspektyvos

Gabroviečiui pasiūlė darbą. Jis paklausė, kiek mokės.

- Iš pradžių septyniasdešimt levų, vėliau - šimtą.

- Gerai,- atsakė jis, - aš būtinai ateisiu, bet... vėliau.

Vaišės

Trys bičiuliai užsuko į restoraną. Du nuėjo nusiplauti rankų. Tuo metu trečiasis, paėmęs valgiaraštį, išbraukė brangius valgius.

- Juk mokėti teks man, - paaiškino jis restorano šeimininkui.

Tarp Gabroviečių

- Kur tavo sutuoktuvių žiedas?

- Šią savaitę jį mūvi mano žmona.

Restorane

Gabrovietis:

- Kelneri, po stalu nukrito dešimt stotinkų. Jeigu jas rasi, grąžink man, jei nerasi - pasiimk jas arbatpinigių.

Svetingumas

Pas gabrovietį atvažiavo į svečius pulko draugas. Šeimininkas nusprendė parodyti miesto įžymybes. Kai išvargę jie priėjo naują restoraną, gabrovietis tarė:

- Čia tu gali nebrangiai papietauti, kol aš sulakstysiu į namus.

Pirmosios Pamokos

Tėvas nupirko sūnui naujus batus. Vakare jiedu išsiruošė į svečius pas gimines. Beeinant tėvas paklausė sūnų:

- Tu, sūneli, su naujais batais?

- Taip, tėte.

- Tada eik didesniais žingsniais, - patarė tėvas.

Išrankus Pirkėjas

Gabrovietis rinkosi kostiumui medžiagą.

- Atsiprašau, kodėl jūs taip atidžiai žiūrinėjate išvirkščiąją pusę?

- Kad pamatyčiau, kaip ji atrodys ant manęs po kelerių metų.

Sėkmingas Pirkinys

Gabrovietis sumanė pastatyti uošvei paminklą.

- Ar turite ką nors, kas būtų didinga, tačiau pigu?

- Yra vienas akmuo, bet jame iškaltas kitas vardas.

- Nieko, perku. Velionė mano uošvė nemokėjo skaityti.

Bendras Matas

- Prašom pasiūti kostiumą, tačiau pagal sūnaus matą.

- Kodėl?

- Todėl, kad paskui jis baigs jį dėvėti.

Gabrovietis ir Kirpėjas

- Jus papudruoti?

- Ar tai įeina į skutimosi kainą?

- Taip.

- Tai būkite malonus, suvyniokite tą pudrą, - parnešiu žmonai.

Pakanka vieno

- Ar turi savo dvynukų nuotrauką?

- Štai ji!

- Bet čia tik vienas!

- Pakanka. Antrasis visai toks pat.

Užkandinėje

- Ei, vaikine, atnešk man žlėgtainį.

- Su malonumu.

- Galima ir be malonumo, tiktai būtinai su bulvėmis ir kuo daugiau.