Pasijuokime kartu

Algis Kusta

Nuo 1963 m. lietuvių išeivijoje JAV, ypač Čikagos apylinkėse,  garsėjo humoro ir satyros trupė „Antras kaimas". Vienas iš jo pradininkų buvo Kazys Almenas, aktyvus išeivijos renginių organizatorius, dabar žinomas  atominės energetikos profesorius, rašytojas, knygų leidėjas.

 „Antrojo kaimo" programoms tekstus rašė Antanas Gustaitis, Vytautas Alantas, Algirdas Landsbergis, Jurgis Gliauda ir kiti išeivijos literatai, idėjų ar medžiagos imta ir iš Lietuvos satyrikų Vytautės Žilinskaitės, Jono Bulotos kūrinių. Čia norėčiau pateikti iš leidinio „Antras kaimas: veidai ir tekstai" (Čikaga, 1989) vieną sąmojingą programos vaizdelį, kuriame kalbama apie spaudą. Taigi įsivaizduojamoje „Archeologijos pamokoje" apie tolimo dvidešimtojo amžiaus  civilizaciją kalba nuo lietuvių paliktų  rūpestingai prižiūrėtų šiukšlynų pakrypsta apie laikraščius. Čia veikia Profesorius ir studentai 2XP-8,ZPR-3,STU-5, JP-8,VD-2, XY-9, ZXP-8

Profesorius. Iš ko mes sprendžiame apie taikų lietuvių sugyvenimą?

Panelė 2XP-8. Mes sprendžiame iš iškasenų.

Profesorius. Gerai, iš kokių?

Panelė. Iš rastų laikraščių.

Profesorius. Taip. Gerai. Kas yra tikrai stebėtina apie lietuvių laikraščius?

Panelė. Jie pilni balinių ir vestuvinių nuotraukų (koks panašumas su kai kuriais mūsų dabartiniais leidiniais. - A.K.). Ypač man patiko viena suknelė. Ji turėjo čia tokį išplėtimą, tokia pūsta buvo.

Profesorius. Taip, bet kažin ar čia pats esminis dalykas.

Ponas ZPR-3. Mes sprendžiame iš laikraščių pavadinimų. Pavyzdžiui, mes žinome, kad lietuviai buvo draugiški, nes leido laikraštį vardu DRAUGAS.

Profesorius. Taip... Kas daugiau?

STU-5. Mes žinome, jog lietuviai buvo vieningi, nes leido laikraštį vardu VIENYBĖ.

VD-2. Greičiausiai vertėsi žemdirbyste, nes leido laikraštį vardu DIRVA. Reikia spėti, kad buvo darbštūs, nes turėjo laikraštį, kuris vadinosi DARBININKAS.

JP-8.  Galima būtų teigti, jog lietuviai turėjo didelį palinkimą į laiškų rašymą, nes leido specialų laikraštį, pavadintą LAIŠKAI LIETUVIAMS.

XY-9. Market Parko šiukšlyne rastas ir laikraštis TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI. Iš to būtų galima spręsti, kad jie nevaikščiojo patamsy, negyveno kaip daugelis primityvių tautų.

ZXP-8. Mums aišku, kad lietuviai mėgo skambinti varpeliais. Nes leido žurnalą ŠV. PRANCIŠKAUS VARPELIS.

Profesorius (kiek sarkastiškai). Kartais galima ir kiek per daug implikuoti, panele... tai yra ponia. Pirmoje eilėje archeologija yra tikslus ir konkretus mokslas, ir teigimams paremti mums reikia kiek svaresnių įrodymų. Taigi dėl skambinimo... Kitų minėtų laikraščių pavadinimuose yra tik po vieną, o retkarčiais - po du žodžius. Abejonėms čia nedaug vietos belieka. Bet čia susiduriame su trimis žodžių grupėmis: sutrumpinimu ŠV. ir žodžiais „Pranciškaus" bei „varpelis". Kurie iš tų žodžių yra svarbiausi? Štai kokiais svarbiais klausimais užsiiminėja archeologija.

ZPR-3. Yra teorijų, kad inicialai ŠV. Turi tautybinę reikšmę. Galėtų būti švedas, šveicaras arba švabas.

Profesorius. Bet tai nėra įtikinanti teorija. Reikia skverbtis giliau.

Panelė VD-2. Ponia jau minėjo, jog lietuviai aukštai vertino vestuves. Juk ir DRAUGAS, ir DIRVA, ir kiti laikraščiai tiesiog pilni vestuvinių nuotraukų. Taigi gal ir sutrumpinimo ŠV. reikšmė yra susijusi su vestuvėmis. Gal tai reiškia „švogeris".

Profesorius.  Sakyčiau, kad čia archeologija jau eina tikruoju keliu. Bet iškyla kiti klausimai: ar laikraštis buvo skirtas tik švogeriams, ar tiktai Pranciškams?

VD-2. O gal tik švogeriams Pranciškams, kurie per vestuves skambindavo varpeliais.

Profesorius. Kaip matote,  klausimai gana keblūs ir reikalaujantys žymiai gilesnių studijų.

P.S. Gal ir mes galėtume taip „giliai" panagrinėti šių dienų savo laikraščių pavadinimus?