Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

MEILĖS SPĄSTAI

Liula kerinčios krūtinės
Mūsų nuostabioj Tėvynėj.
Jeigu biustai neliulėtų,
Nieks Tėvynės nemylėtų.

Taip yra gamta sutvarkius -
Jaučiai baubia, varlės kvarkia.
O žmogus, ištikus meilei,
Džiaugiasi ar liūdi gailiai.

Ir pakliūva, lyg pakąstas,
Į klampius vilionių spąstus
Bei nuo jų nelaisvas tampa, -
Tenka gaut tuoktuvių štampą.

Bet ne pabaigą, o pradžią
Anei blogą, anei gražią
Reiškia toks pasikeitimas, -
Taip surėdė pats likimas.

Jei pati labai patranka,
Nepadėtų nė patranka.
Veržlūs buvo tavo siekiai,
Bet ar to, broleli, siekei?

Naiviai kažkada galvojai,
Kad nelauks jokie pavojai
Ir gyvensi, kaip sultonas
Gavęs tylią, romią žmoną.

Ji tylėjo, kol tekėjo,
Vyro jai labai reikėjo.
Tik vėliau, kai apsiprato,
Kelti balsą net suskato.

Čia, brolau, nekaltas niekas,
Pats rinkaisi metų tiekos,
Tad dabar turi kentėti, -
Ją ir vaikučius mylėti.