Pasijuokime kartu

Šį eilėrašti „pasiskolinau" iš Romo Demeniškio poezijos knygos „Demeniškių abscenas", kurią 2011 metais išleido Vilniuje esanti leidykla „Žuvėdra".

Autorius pasirašė slapyvardžiu, galima būtų viską taip ir palikti, nors tikroji pavardė seniai man žinoma. Demeniškių kaime, esančiame Lazdijų rajone, 9 km nuo Gegutės, jau beveik dešimt metų gyvena tik vienas Romas - poetas, rašytojas ir žurnalistas. Ir jo kultūrinė veikla jau seniai peraugo ir Demeniškius ir Lazdijus. Talentui ribos ne kliūtis. Ir vadinamoji provincija - ne motais. O čia dar atsiverčiau Nacionalinės Mažvydo bibliotekos elektroninį katalogą. Tai jame Romas Demeniškis ir Romas Sadauskas - vienoje gretoje, kaip vienas ir tas pats kūrėjas...

Taigi, pasiklausykite gražios dzūkų šnektos...

                                                                                                                                Vytautas Žeimantas

PILSTUKAS KAUKOLINIS

Tostas

Romas Demeniškis

Už Lietuvų tėvynį

Ir dzūkiškų gimtinį

Išmeskim po sciklinį

Pilstuko kaukolinio.

Išlankime po antrų

Už varlį ir už gandrų

Išmaukime po tracų

Už nežanoto pacų

Ištraukimpo kecvirtų,

Kad viskas drūta tvirta

Sciklinį po stiklinės

Pilstuko kaukolinio

O gal dar ir po penktų -

Už bobukes ir mentus.

Stiklinė po stiklinės, -

Ir jau nėra tėvynės,

O dar labiau gimtinės.

Jei viskas jau nusbostų,

Išgerkime be tostų -

Inkalkim po sciklinį

Pilstuko kaukolinio!

Cik to dar mumiem trūko •

Užmiršom - už pilstuku,

Tų pacį kaukolinį,

Ištvacyc po sciklinį.

Ir tep toliau.