Archyvas :: Horacijus Drapakas: KO LIŪDI SIELA?
KO LIŪDI SIELA?
Nekasdien, kai gera kūnui,
Sielai irgi miela būna.
Neretai, ką bedarytum,
Niekam to nereik tarytum.
Viskas lyg ir normalu -
Meistras tu visų galų.
Tiktai sielai negana,
Aikštijasi, it žmona...
Kas jai, po velnių, yra?
Gal apsėdo chimera,
Iš legendų atšuoliavus
Ir kaitria ugnim alsavus?
Ta ugnis - tai tavo mintys,
O nuo jų nėr galios gintis,
Nes jose pagundos tūno,
Kurių geidžia tavo kūnas.
Bet jį varžo etiketas,
Davatkėlių išperėtas.
Tai dėl to ir liūdi siela,
Kai gyventi mums nemiela.
Komentarai (0)