2021 m. sausio 18 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: Lietuvos radijo ir televizijos komisija surengė Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų platformos konferenciją Vilniuje

2013-10-08
 
 

Vilma Keršienė

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Ryšių su visuomene ir užsieniu skyriaus specialistė

 

Vilniuje. baigėsi 38-oji Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų platformos (toliau - EPRA) dviejų dienų konferencija, sutraukusi 167 dalyvių iš 45 šalių. Tai pirmoji tokio masto Europos komercinę audiovizualinę žiniasklaidą reguliuojančių institucijų konferencija kada nors surengta Lietuvoje ir pati gausiausia EPRA istorijoje.

EPRA buvo įkurta 1995 m. atsiradus poreikiui glaudžiau bendradarbiauti tarp institucijų vykstant šios srities verslo sparčiai globalizacijai bei technologijų konvergencijai ir iškilus naujiems reguliavimo iššūkiams. EPRA pagrindinis tikslas ir veikos forma - neformalios diskusijos, nuo­monių ir informacijos apsikeitimas, praktiniai problemų sprendimai dėl Europos teisės normų translia­vimo srityje nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus bei efektyvesnio jų įgyvendinimo būdų. Šiuo metu ši platforma vienija 53 audiovizualinį sektorių reguliuojančias Europos ir kitų šalių institucijas, jos nuolatiniai atstovai yra Europos komisija, Europos taryba, Europos audiovizualinė observatorija ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija).

Matydama didžiulę bendradarbiavimo ir apsikeitimo patirtimi naudą Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) pareiškė norą tapti Europos reguliuojančių institucijų  platformos nare 1999 m. Nuo tada Komisijos atstovai pastoviai dalyvauja EPRA veikloje ir du kartus metuose renkasi į konferencijas audiovizualinės žiniasklaidos problemoms aptarti.

Pasisiūliusi surengti 38-ąją konferenciją Lietuvoje, Komisija manė, kad toks renginys būtų labai aktualus ir puikus akcentas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje programoje - LR Vyriausybė pritarė įtraukti EPRA konferenciją į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių tvarkaraštį - ypač suvokiant žiniasklaidos svarbą bei atsižvelgiant į spartų naujų technologijų vystymąsi ir dėl to kylančius iššūkius audiovizualinio turinio reguliavimui visoje Europoje bei Lietuvoje.

Vykstant sparčiai audiovizualinės srities verslo globalizacijai bei technologijų konvergencijai, iššūkiai su kuriais susiduria Europos reguliuojančios institucijos dažnai yra labai panašūs, tai viena iš priežasčių kodėl atsirado poreikis glaudžiau bendradarbiauti tarp institucijų. Tai skatina modernizuotis bei suteikia idėjų kaip efektyviai įgyvendinti įstatymus ar juos patobulinti, atsižvelgiant į nuolat besivystančias technologijas bei spręsti iškilusius reguliavimo klausimus. Nors konferencijos yra organizuojamos du kartus per metus, bet temos joms yra parengiamos vieneriems metams visų 53 institucijų siūlymu ir sutarimu. Tokiu būdu yra išrenkama visiems aktualiausia tematika, kuria pranešimus rengia ne tik patys EPRA nariai, bet ir kviesti svečiai, dirbantys susijusioje su audiovizualine žiniasklaida srityje ar jos verslo atstovai. Toks bešališkas ir įvairiapusis problemų aptarimas leidžia labiau įsigilinti ne tik į reguliavimo, bet ir į verslo iššūkius ir drauge įgyvendinti visų suinteresuotų pusių (reguliuotojų, rinkos, vartotojų) lūkesčius.

Kai kurios 38-osios konferencijos temos buvo pradėtos gvildenti praėjusios konferencijos metu šių metų pavasarį Krokuvoje. Vilniaus konferencijos  plenariniuose posėdžiuose  buvo svarstomos dvi pagrindinės temos -  užsakomųjų žiniasklaidos priemonių reguliavimo įgyvendinimas bei nuomonių pliuralizmo transliuojant internetu problemos, dvi darbo grupės tęsė Krokuvoje pradėtą darbą, kuris buvo  skirtas politinės reklamos internete ir socialinėje žiniasklaidoje ypatybių aptarimui bei  vietinės ir bendruomenės žiniasklaidos klausimams. Politinės reklamos transliavimo televizijoje tema įvairiais aspektais buvo pakartotinai įtraukiama į EPRA konferencijų darbotvarkes, atsižvelgiant į tai kokią didelę įtaką jai turi besivystančios technologijos, naujoji elektroninė žiniasklaida įskaitant internetą, kokie reikalavimai taikomi jos skelbimui ir kaip kiekviena šalis tai kontroliuoja.

Įdomu buvo sužinoti apie vietinės ir bendruomenių radijo stočių veiklą įvairiose šalyse. Suprantama, kad mažieji transliuotojai, atspindintys įvairių bendruomenės mažumų interesus yra labai svarbūs skatinant nuomonių įvairovę, savo identiteto suvokimą ir puoselėjimą, tačiau šių visuotinos globalizacijos laikų aplinkybės įvairiose šalyse aiškiai rodo vietinių transliuotojų skaičiaus mažėjimo tendenciją dėl nepalankios ekonominės situacijos bei reklamos rinkos apimčių. Iškyla klausimas kokios strategijos šiuo klausimu turėtų laikytis reguliuojančios institucijos, kad būtų užtikrinta galimybė įvairių bendruomenės narių ir sluoksnių nuomonėms visapusiškai atsiskleisti žiniasklaidoje.

Trečioji darbo grupė svarstė atsilaisvinusio radijo dažnių spektro, išjungus analoginę televiziją, panaudojimo aspektus. Pastaroji tema yra labai aktuali ir Lietuvos audiovizualinei rinkai. Europos Komisijai priėmus sprendimus, kad po analoginės televizijos išjungimo dalis radijo dažnių spektro skirto transliavimui bus panaudota judriajam ryšiui, I-ojo skaitmeninio dividendo (800 MHz) radijo dažnių juosta Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, jau skiriama judriajam ryšiui. Šiuo metu Europos Komisija svarsto galimybes panaudoti II-ojo skaitmeninio dividendo (700 MHz) radijo dažnių juostą judriajam ryšiui. Šioje radijo dažnių juostoje Lietuvoje kaip ir kitose Europos Sąjungos bei kaimyninėse šalyse jau veikia ir diegiami nauji skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai ir skuboti sprendimai gali pristabdyti skaitmeninės televizijos paslaugų plėtrą, ar net  sumažinti dabar transliuojamų televizijos programų skaičių, todėl buvo labai įdomu išgirsti kaip reguliuojančios institucijos sprendžia šį klausimą kitose šalyse.

Kita EPRA konferencija numatyta 2014 m. gegužę Budvoje Juodkalnijos elektroninės žiniasklaidos agentūros kvietimu.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-08 09:57
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media