2021 m. sausio 19 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: ŽURNALISTO RAIGARDO MUSNICKO VEDAMOS LAIDOS „ATVIRAS POKALBIS“ ANONSAS

2013-10-14
 
Žurnalistas Raigardas Musnickas

Žurnalistas Raigardas Musnickas

 

Vieši įžeidimai ir šmeižimas: kas ir kaip už juos atsako?

 

UAB „Žinių radijas": Smetonos g. 6, Vilnius, 2013-10-15 (antradienis)

Apie laidą „Atviras pokalbis": http://ziniur.lt/Laidos/307/atviras-pokalbis.

Laida transliuojama: antradieniais-penktadieniais 9.10 val.

Laida kartojama: transliacijos dieną 15.10 val.

 

Pašnekovai:

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Liudvika Meškauskaitė: liudvika@lmk.lt, l.meskauskaite@advoco.lt, 8 655 25234.

Naujienų portalo „Delfi.lt" komunikacijos vadovė, Interneto žiniasklaidos asociacijos įkūrėja Aistė ŽILINSKIENĖ: bazukas@yahoo.com, 8 685 51454.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS: pirmininkas@lzs.lt, 8 686 35454.

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Laurynas BIEKŠA: laurynas.bieksa@gmail.com, 8 686 30050.

 

2013-10-15, antradienis

 

88 proc. (2009 m.) visų nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei padaroma panaudojant informacinių technologijų priemones viešojoje erdvėje, t. y. internetinėje žiniasklaidoje. Dažniausiai neapykanta liejasi prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis (47 proc., 2009 m.), daug antisemitinio pobūdžio pasisakymų (20 proc., 2009 m.). Dažni ir nusikaltimai asmens garbei ir orumui - pasitaiko ir politikų, garsenybių, verslininkų, ir tiesiog privačių asmenų įžeidimo, šmeižimo atvejų.

Iki šiol už tokius komentarus atsakydavo komentarų autoriai. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą (2013 m. spalio 10 d. Leedas prieš Estiją), kuriuo pareiškė, kad nors Estijos verslininko Vjatseslavo Leedo garbę ir orumą žeminančius komentarus populiariame portale „Delfi" paskelbė tretieji asmenys, portalas yra atsakingas už visus ką nors skaudinančius ir žeminančius komentarus.

Ar toks sprendimas reiškia, kad interneto žiniasklaidos žurnalistai bus persekiojami už neapykantos ir diskriminacijos kurstymą, teisiami už paskleistą šmeižtą ir įžeidimą, mat už visas šias veikas Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė? Kas ir kaip turi atsakyti už viešus įžeidimus ir šmeižimą? Ar prasminga šias veikas laikyti kriminaliniais nusikaltimais?

Šį rytą laidoje dalyvauja Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, dr. Liudvika MEŠKAUSKAITĖ, Interneto žiniasklaidos asociacijos įkūrėja ir naujienų portalo „Delfi.Lt" komunikacijos vadovė Aistė Žilinskienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS ir advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas BIEKŠA.

 

Galimi klausimai

 

Eil. Nr.

Pašnekovas

Klausimai

1.

dr. Liudvikai Meškauskaitei

•1.      Klausytojams reiktų priminti, apie kokius internetinėje viešojoje erdvėje padaromus nusikaltimus šiandien kalbame ir kokios bausmės už juos gresia? Kokie yra nusikaltimai lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei? Kuo jie skiriasi nuo nusikaltimų asmens garbei ir orumui - įžeidimo ir šmeižimo? PIRMAS KLAUSIMAS. Tolesni klausimai užduodami ne surašyta eilės tvarka, bet pagal pokalbio studijoje logiką.

•2.      Kas atsako už padarytą nusikalstamą veiką? Kokios yra atsakomybės formos už asmens garbę ir orumą pažeidžiančias veikas?

•3.      Kuo svarbus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl portalų atsakomybės? Ar jis turės įtakos bylinėjantis dėl šmeižimo ir įžeidimo Lietuvos teismuose bei vykdant neapykantos kurstymo ir diskriminacijos baudžiamąjį persekiojimą?

•4.      Kaip gyventojai galėtų pasiremti aptartu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu? Ar jis galioja Lietuvoje?

•5.      Kokia Jūsų nuomonė dėl įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo?

2.

Aistei Žilinskienei

•6.      Kaip Jūsų atstovaujamas portalas vertina Strasbūro teismo verdiktą?

•7.      Ar Lietuvos portalai iš anksto peržiūri komentarus? Ar tai įprasta praktika? Kaip yra kitose šalyse? Kokios praktikos laikosi interneto žurnalistikos lyderiai?

•8.      Esate nacionalinių portalų interesus atstovaujančios organizacijos vadovė - kokią įtaką Europos Žmogaus Teisių praktika turės interneto žiniasklaidos raidai?

•9.      Kaip portalo redakcija žada reaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentą?

3.

Dainiui Radzevičiui

•10.  Pagalvokime apie tokį scenarijų: tretieji asmenys, komentatoriai, pasijunta laisviau ir dar mažiau apgalvoja žodžius, kuriais išsako savo nuomonę, nes žino, kad atsakomybe jie gali pasidalinti? O dar jeigu baudžiamasis persekiojimas iš viso negalimas?..

•11.  Kaip saviraiškos laisvei atsilieps tai, jei portalai taikys išankstinę skelbtinų komentarų atranką? Ar bus daugiau pagarbos? Ar tiesiog bus mažiau galimybių piliečių žurnalistikai? Ar nepraras internetinė žiniasklaida vieno esminių požymių - interaktyvumo - kas suartintų ją su spauda, kur sprendimus daro medijų profesionalai, bet ne vartotojai?

•12.  Kokius suvaržymus kasdieniam žurnalistų darbui, kylančius iš Strasbūro Teismo sprendimo dėl portalo atsakomybės už įžeidimą, matytumėte?

•13.  Ar minėtas sprendimas turės įtakos Jūsų nuomonei dėl šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimo būtinybės? Daugiau ar mažiau galimybių dekriminalizuoti šias veikas, kai Europos Teismas suka atsakomybės žiniasklaidos institucijoms didinimo keliu?

4.

Laurynui Biekšai

•14.  Kokie yra tarptautiniai žmogaus teisių standartai, ribojant saviraiškos laisvę?

•15.  Kaip Lietuvos teisminė praktika atitinka šiuos standartus?

•16.  Su kokiomis praktinėmis problemomis kaip advokatas susiduriate garbės ir orumo bylose?

•17.  Kaip teisininkas - praktikas ir mokslininkas - jūs galite įvertinti atsakomybės proporcingumą ir pasekmes atsakovui. Ką manote, dėl portalų atsakomybės už trečiųjų asmenų komentarus? Kaip vertinate šmeižimo ir įžeidimo baudžiamojo persekiojimo užtraukiamą atsakomybę?

•18.  Ko, kokių priemonių, Jūsų galva, reikėtų, kad Lietuvoje galiojantis reglamentavimas priartėtų prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintų standartų?

 

Laidos klausytojai turėtų gauti žinią, kad šmeižtas ir įžeidimas turėtų būti dekriminalizuoti, nes pakankami yra pažeistų teisių gynimo civiliniame procese mechanizmai.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-14 10:01
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media