Radijas

 

Įsivaizduokime dirbantį batsiuvį. Jam nulūžo yla, ima kitą, ta irgi lūžta. Pagaliau suranda gerą ylą. Arba štai panašiai nutinka staliui su obliumi, arba dar...

Labai daržnai per LRT radiją klausau informacinių laidų, diskusijų. Čia panašiai kaip batsiuviui ar staliui. Žmonės, pakviesti prie mikrofono, privalėtų turėti gerą „ylą" ar „oblių", žodžiu, - mokėti aiškiai, sklandžiai, taisyklingai reikšti mintis. Aną rytą (rugsėjo 11 d., prieš pusę devynių) kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas. Kokia ydinga kalbėsena - kas antras penktas žodis pakartojamas po kelis kartus paeiliui. Pavakary kitose LRT radijo laidose savo „erudicija" glumino du Seimo nariai. Pasiklausai tokių šnekorių ir galvon nenorom lenda paika mintis: gali žmonės stokoti oratorinių gabumų, bet galvą, o joje ir racionalių minčių privalo turėti.

Blogų kalbėsenos pavyzdžių - nors vežimais vežk! Viena vadinamoji „orų mergaitė", rytais pranešdama prognozę, kas antrą trečią sakinį pradeda tuo nelemtuoju na. Jos pačios prognozių tekstas „Lietuvos ryte" jau be to na. Pagalvoju: mergaite, pasiklausytum savo orų prognozės įrašo, gal išnaikintum tą kalbos ydą. 

Turi „nuodėmių" ir radijo žurnalistai. Štai viena laidos vedėja klausia pašnekovės: „Kaip edukuojate savo mažametį vaiką?" Ne kaip mokote, kaip lavinate, o kaip edukuojate. Dabar vis dažniau komunikuojame, bet ne kalbama, ne bendraujame...

Apie kitas kalbos šiukšles, plintančias iš eterio, - išties, iš tikrųjų, ane, ta prasme, reiškiasi ir t. t. - kalbėti ar kartoti, atrodo, jau darosi bnprasmiška. O gaila.

Apolinaras Juodpusis