Archyvas :: Į Vilnių atvykę ES kultūros ministrai nemažai kalbėjo ir apie žiniasklaidą
Vytauto Žeimanto ekslibrisas. Dailininkas Valerijonas Jucys
Vytautas Žeimantas
Kai Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, Vilniuje pamatyti aukšto rango veikėjus jau tapo vos ne kasdienybė. Nenustebino ir spalio pradžioje į Vilnių iš įvairių Europos Sąjungos šalių suvažiavę kultūros ministrai. Tačiau mane, kaip žurnalistą, pamalonino tai, kad ES kultūros ministrai nemažai laiko skyrė žiniasklaidos problemoms, jos ateičiai. Neslėpsiu, man dar malonu, kai aukšto lygio valdininkai pradeda dairytis ir po mūsų žurnalistų daržą. Žiūrėk, tada ir kažkas gero mums gali nutikti.
Nors tokias išankstines gražias viltis Lietuvoje turi jau retas kolega žurnalistas. Nes mums valdžios dėmesys neretai išvirsdavo ir į didelius nemalonumus. Negalime pamiršti A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės, pasiūliusios padidinti pridėtinės vertės mokesčius laikraščių ir žurnalų redakcijoms. Mes buvome sulyginti su verslininkais. Šių mokesčių našta sužlugdė ne vieną redakciją, o tos, kurios išgyveno tokį „ypatingą valdžios dėmesį", dar iki šiol negali visiškai atsitokėti. Dabar, nors į valdžią atėjo kitos partijos, mes, žurnalistai dar kenčiame dėl keistos mokesčių politikos. Kažkodėl mes esame prilyginti prie labai pasiturinčių žmonių, tokių kaip advokatai ar lobistai. Gal jų kišenės ir pilnos, bet gerai žinau kokie vėjai švilpauja mano kolegų kišenėse. Ir žurnalistams mokėti tokius pačius mokesčius, kaip advokatams yra nepakeliama.
Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: dar daug kas Lietuvoje žurnalistikos nelaiko sudėtine kultūros dalimi. Ne kartą jau teko dalyvauti debatuose, kur visiškai rimtai reikėdavo aiškinti, kad žurnalistika - tai kultūra, o žurnalistas - kultūros fronto žmogus. Bet tai Lietuvoje dar visiškai neįsisąmoninta. Žiūrėk, tai čia, tai ten ir pralenda koks nors oficialus dokumentas, o kartais ir įstatymo projektas, kuriame mūsų veikla yra nepastebima, nuvertinama, ar sulyginama su verslu. Todėl ir pradžiugo mano širdis, kai sužinojau, kad į Vilnių suvažiavę ES šalių kultūros ministrai planuoja kalbėti ir apie žiniasklaidą.
Beje, čia reikėtų pridurti, kad kartu su kultūros ministrais Vilniuje posėdžiavo ir audiovizualinių reikalų ministrai. Pasirodo, kad Europoje yra šalys, kurioms audiovizualinės problemos yra tiek aktualios, kad jos net turi savas audiovizualinių reikalų ministerijas.
Taigi, kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrai susitikime aptarė ir žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimo iššūkius besikeičiančiose audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityse. Anot jų, šiandienos iššūkis politikams - rasti būdą greitai besikeičiančių technologijų aplinkoje užtikrinti Europos turinio įvairovę bei jo prieinamumą, išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir kokybę.
Ministrų susitikime Europos Komisija pristatė viešųjų konsultacijų dėl dviejų dokumentų rezultatus. Iš jų vienas - 2013 metų pradžioje aukšto lygio ekspertų grupės paskelbta Europos Komisijos užsakymu parengta ataskaita „Laisva ir pliuralistinė žiniasklaida stiprinant Europos demokratiją", o antrasis - Europos Komisijos pavasarį paskelbta Žalioji knyga „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės".
„Žiniasklaidos sektorius išgyvena didelius ekonominius ir struktūrinius pokyčius, kuriuos lemia internetas. Akivaizdu, kad tik laisva ir teisinga žiniasklaida gali remti demokratiją, ir šis dalykas tampa vis svarbesnis. (...) Besikartojančios problemos keliose valstybėse narėse rodo, kad dabartinės pastangos nėra pakankamos nei naujose, nei senose valstybėse narėse. Demokratija, laisvė yra neatsiejama Europos audinio dalis, yra vertybės, kurias mes turime apsaugoti - laisvos žiniasklaidos sektorių ir pliuralizmą", - pabrėžė Europos Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes.
Susitikime ministrai diskutavo, kokie galimi bendri veiksmai kuriant patikimą sistemą, kuri užtikrintų plačias turinio prieinamumo galimybes, pažeidžiamiausių vartotojų grupių apsaugą, europietiškumo sklaidą, kokių priemonių turėtų būti imtasi ES lygiu ir kas turėtų likti valstybių narių kompetencijoje.
Suprantama, ministrai Vilniuje kalbėjo ir apie kultūrą. Ji buvo aptariama kaip integruotos ekonominės ir socialinės plėtros strategijos dalis
„Svarbiausias kultūros politikos pokyčius skatinantis aspektas - tai naujasis 2014-2020 m. ES finansinės paramos laikotarpis ir vykstančios šalių narių ir Europos Komisijos derybos dėl ES struktūrines permainas bei socialinę sanglaudą užtikrinančių viešųjų investicijų, kuriose ne visuomet pakankamai yra įvertinamas kultūros ir kūrybinio sektoriaus vaidmuo, - teigė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. - Šiandien jau galiu pasidžiaugti, kad ilgalaikėje Lietuvos 2014-2020 metų plėtros strategijoje kultūra tapo atskiru horizontaliu prioritetu, kuri įtvirtina kultūrą kaip integralią nacionalinės pažangos plano dalį. Tai taip pat rodo, kad kultūra yra vis labiau pripažįstama reikšmingu socialinės raidos ir ekonominio augimo dėmeniu."
2012 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos komunikate teigiama, kad kultūra vis dar yra neišnaudotas išteklius strategijai „Europa 2020" įgyvendinti. Būtina imtis veiksmų, kurie užtikrina kultūros ir kūrybinio sektoriaus potencialo indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
ES kultūros ir kūrybos sektorių ekonominė vertė akivaizdi: juose sukuriama 3,3 proc. BVP ir dirba 6,7 mln. (arba 3 proc.) darbuotojų. Skaičiai ne mažiau svarbūs kalbant apie madą ir prabangos prekių pramonę - sritis, kurios iš esmės grindžiamos kultūros ir kūrybos sektorių indėliu. Šiose dviejose pramonės šakose sukuriama po 3 proc. ES BVP ir dirba atitinkamai 5 ir 1 mln. žmonių. 2008-2011 m. užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose krizei buvo kur kas atsparesnis nei kituose ES ekonomikos sektoriuose.
Įspūdingų rezultatų kai kuriais atvejais davė vietos ir regioninio lygmens strateginės investicijos. Daugiausia ekonominės naudos teikia festivaliai ir Europos kultūros sostinių iniciatyva - būta atvejų, kai kiekvienas investuotas euras atsipirko daugiau nei dešimteriopai.
2012 metais Lietuvoje atlikta su autorių teise susijusios ekonominės veiklos analizė rodo, kad Lietuvoje autorių teisių industrija šiandien sukuria daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad su autorių teise susijusios industrijos šiandien sudaro beveik 5 proc. užimtumo ir vienas asmuo, įdarbintas su autorių teise susijusioje industrijos šakoje, sukuria didesnę pridėtinę vertę nei kitose ekonomikos šakose. Tyrime išryškėjo, kad šios industrijos yra ženkliai atsparesnės krizei nei kiti ekonomikos sektoriai.
ES pirmininkaujanti Lietuva planuoja diskusijų pagrindu parengti Tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimo skaitmeninėje aplinkoje. Lapkritį vyksiančioje formalioje Ministrų Taryboje Briuselyje bus siekiama jas patvirtinti. Tikėkimės, kad šie nutarimai nenuliūdins žurnalistų.
Rubrika "Redaktoriaus žodis" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projketo dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Bu
2013-10-30 19:03
Kur valdžia, ten ir pinigėliai. Norėsi jų - giedosi kaip priklauso.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
D.L.
2013-10-28 10:13
Laisvai - tai laisvai, bet ir be pinigų.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Oi
2013-10-14 09:29
Be žurnalistų valdžia negali apsieiti, o mes be valdžios - laisvai.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Irgi matęs
2013-10-10 21:24
Taip, įvairių televizijos šaipūnų, "keistų" mergelių ir blevizgas į eterį leidžiančių komikų negalima vadinti žurnalistais.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Matęs
2013-10-07 19:39
Per Atgimimą žurnalisto vardas skambėjo. Bet pirmoms laisvoms valdžioms tai nepatiko. Mus diskriminavo tyliai, bet veiksmingai
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
T.P.
2013-10-07 10:34
žurnalistams reikia atsiriboti nuo visokių šoumenų. Ir visai nesvarbu, kad jie ten per televizija tauška. Kultūros ministerijoje irgi dirba valytojos.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Kietas
2013-10-07 10:20
Onute, o ko čia stebėtis, jeigu dabar visi, kurie tik sugeba pasimaivyti televizijoje laikomi žurnalistais. Todėl ir sakoma, kad žurnalistika -tai dar ne kultūra.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Onutė
2013-10-06 10:49
Mums dar ilgai visokiems teks įtikinėti, kad žurnalistika yra kultūros dalis.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (8)