Redaktoriaus žodis

„Lietuvos dailininkų ir žurnalistų sąjungų narys, talentingas kaunietis labai gerai žinomas vyresnės kartos žmonėms, augusiems kartu su ,,Šluota", Vladimiras Beresniovas (Vlaber) buvo ir liko, nes jo satyra ir humoras, anot autoriaus, - ,,tai saldaus ir kartaus mišrainė". Gaila, bet tą spausdintinę ,,mišrainę" Lietuvoje jau reikia įtraukti į žiniasklaidos ,,raudonąją knygą". Ilgai iki spaustuvės keliavo ir ,,Smailus žvilgsnis", nes tik susitaupęs, nes ,,kai turėsi pinigų - turėsi ir knygą"... Kolega V. Beresniovas dar prieš dešimtmetį savo albume ,,Vlaber linksmoteka" rašė: ,,Pačios šviesiausios mintys išsipurvina realybėje" ... - rašo Veidaknygėje kaunietis kolega Vidas Mačiulis, pristatydamas naująją knygą.

Visada smagu sisitikti su kolega Vladimiru. Ar tai būtų LŽS Tarybos narių posėdis, ar žurnalistų seminaras, ar pažintinė kelionė, šalia Vladimiro visada susikuria palanki, linksma atmosfera. Prisimena ir smagus bendravimas su žinomu karikaturistu Vlaberiu senuose satyrinio žurnalo „Šluota" kabinetuose. Gal mus artina ir tai, kad abu gimėmė tą pačią dieną - gruodžio 13?

Kolega Vladimiras gimė Baltarusijoje, tačiau jo visas gyvenimas surištas su Kaunu. Čia jis 1970 metais baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą, čia, Kaune jis, metams bėgant, tapo žinomu grafiku, karikatūristu, knygų iliustratoriumi (iliustravo per 200 knygų!), fotografu, aforizmų kūrėju ir poetu.

Daug metų kolega Vladimiras atidavė ir žurnalistikai. Aktyviai bendravo su „Šluotos" žurnalu. 1989-1996 metais buvo satyros ir humoro laikraščio „Ūpas" meninis redaktorius. 1990 metais buvo žurnalo „Trimitas" dailininkas. 1989-1995 metais - UAB „Varpas" ir „Ryto varpas" meninis redaktorius. Nuo 2010 metų kolega Vladimiras yra LŽS Kauno žurnalistų Svetainės dailininkas.

Kolega Vladimiras aktyvus ir parodinėje veikloje. Jis jau surengė per 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Dalyvauja ir grupinės parodose. Iš parodų į Kauną yra atvežęs įvairių apdovanojimų. Jis yra tarprespublikinės karikatūrų parodos „Karikatūra gina gamtą" (Ryga) laureatas (1985), tarprespublikinės karikatūrų parodos Kazanėje laureatas (1987), tarptautinės karikatūrų parodos Pekine (Kinija) laureatas (2005). Yra apdovanotas tarptautinės bienalės Tolentino (Italija) sidabro medaliu ir specialia Luigi Mari premija (1999).

Kolega Vladimiras sėkmingai kuria ir aforizmus. Kuriuos noriai skelbia periodinė spauda. Išleido ir aforizmų knygas: „Geriau ragas ant kaktos..." (2002), „Vlaver linksmoteka" (2008).

Pirmosios karikatūros 1998 metais sėkmingai sugulė į karikatūrų knygą, kurią jis pavadino savo kūrybiniu slapyvardžiu - „Vlaber". Dabar, štai rankose turime subrandintą naują jo karikatūrų, aforizmų ir dedikacijų knygą „Smailus žvilgsnis". Šią patrauklios išvaizdos knygą išleido spaustuvė „Morkūnas ir Ko".

„Kas Kaune ir Lietuvoje nėra girdėjęs Vladimiro Beresniovo vardo? O jeigu priminsime ir jo pseudonimą - Vlaberis, - skaitytojų ir meno gerbėjų sąmonėje akimoju iškils jo neįžeidžios karikatūros, kurios kultūros visuomenei dažnai pristatomos parodose. O kur dar išleisti albumai, knygos, ištisa menininkų, garsių veikėjų portretų galerija, šimtai knygų viršelių bei iliustracijų, visokiausios paskirties ženklų, simbolių? Bet tai dar ne viskas. Pro smalsias skaitytojo akis nepraslysta ir jo kandūs aforizmai, epigramos, dedikacijos. Viso to galima rasti ir neseniai pasirodžiusiame albume „Smailiu žvilgsniu",- rašo kaunietis kolega Juozas Kundrotas. Ir jam negali nepritarti.

Kolegos Vladimiro naujos knygos leitmotyvas yra karikatūros. Tai gana sudėtingas ir subtilus dailės žanras. Jau pats jo pavadinimas - karikatūra, kilęs iš itališko žodžio caricatura < caricare, reiškiančio perkrauti, iškreipti, nusako būtinybę į realybę žvelgti ne tiesmukiškai, o per humoro ir satyros prizmę. Lietuvoje karikatūrinio pobūdžio piešinių pasirodė jau XVI amžiuje. Karikatūrų yra sukūrę J. Rustemas, J. Damelis, A. Šemešys, V. Smakauskas, A. Römeris ir kiti dailininkai. Karikatūra išpopuliarėjo XX amžiais pirmoje pusėje, kai Kaune buvo leidžiami satyros ir humoro žurnalai „Botagas", „Garnys", „Yla", „Kultuvė", „Spaktyva", „Šluota"... Matyt kaunietiškos dvasios paveiktas, kolega Vladimiras karikarūros subtilybęs įsisiavino profesionaliai. Dabar, sakyčiau, net su polėkiu išjuokia neigiamus gyvenimo reiškinius, žmogaus ydas, kartu su skaitytoju leidžia pasijuokti ir iš komiškų situacijų. Jam paklusta įvairi tematiką: buitinė, socialinė ir politinė. Kuriant karikatūras jis sėkmingai naudoja grotesko, hiperbolės, ironijos, metaforos, šaržo elementus.

Daugelis karikatūristų savo piešinius palydi tekstais. Kolega Vladimiras pavadinimų po piešinias nerašo. Atrodo, kad tokios tradicijos laikosi nuo jaunystės, gerokai apsunkindamas sau kūrybinį procesą - įmantriais parašais galima sėkmingai papildyti ir prastą piešinį. O karikatūra be rašytinio teksto turi kalbėti pati už save. Tarp kūrinio ir į jį žvelgiančio turi atsirasti filosofinė ir emocinė jungtis, ir ne prasta jungtis, o su humoro ar satyros aura. Be to karikatūra neegzistuoja. Naujoje knygoje tokių, širdį, ar bent žvilgsnį nekabinančių kūrinių neaptikau. Kolegos Vladimiro į knygą atrinkti darbai rodo kūrybinę brandą. Todėl, manau, visai pelnytai jis 1989 metais buvo priimtas į Europos karikatūristų asociaciją (FECO), jo pavardė neseniai išleistoje „Visuotinoje lietuvių enciklopedijoje" (IX tomas, 428 pusl.) yra įrašyta tarp žymiausių šių laikų Lietuvos karikaturistų.

Naujoje knygoje kolega Vladimiras atiduoda duoklę ir kitam, jo pamėgtam žanrui - aforizmams, kuriuos jis nuo seno šmaikščiai vadina vlaberizmais. Trumpi tekstai ir gyli mintis mūsų visą laiką kažkur skubančiame pasalyje daro aforizmus skaitytojų mėgstamu žanru. Nors jis yra ir gana sudėtingas. Daugelis pasakytų, kad lengviau parašyti visą puslapį teksto, negu visą tai sudėti į vieną trumpą, glaustą posakį, nusakantį apibendrintą mintį. Kolegos Vladimiro aforizmai pasižymi originaliu sąmoju, kritiškumu, kartais net kandžiu, minties netikėtumu, įtaiga, tarp jų nesunku rasti ir aštrios minties brangakmenių. Smagu, kad tokio sunkaus žanro neišsigandęs jis gražiai papildo mūsų kolegų Jeronimo Lauciaus, Jono Laurinavičiaus, Aloyzo Tendzegolskio, kitų kolegų sukurtų aforizmų pasaulį.

Knygoje yra ir pluoštelis dedikacijų. Čia kolegų žurnalistų, rašytojų atsiliepimai. Jie irgi įdomūs, daug ką bylojantys apie tuos, kurie juos parašė ir kam skirtos dedikacijos.

Baičiant šią recenziją, manau ne pro šalį būtų ir paminėti kolegos Vladimiro apdovanojimus. 2005 metais, kultūros ministro įsakymu, jis tapo Valstybės pripažintas meno kūrėjas. 2011 metais už nuopelnus Kauno kultūrai jam buvo įteiktas III laipsnio Santakos ženklas, 2013 metais - Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis. 2009 metais jam buvo įteiktas medalis „Už nuopelnus žurnalistikai". Neatsiliko ir jo gimtasis LŽS Kauno apskrities skyrius: 2000 metais apdovanojo Gintariniu parkeriu, 2013 metais - Dėkingumo plunksna.

Reziumuojant galėčiau pasakyti, kad kolega Vladimiras į pasaulį išleido įspūdingą neeilinių karikatūrų ir kandaus žodinio sąmojo simbiozę. Taip ir toliau laikyk, kolega Vladimirai!

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.