2021 m. spalio 25 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Vrublevskių bibliotekoje: įdomi fotografijų paroda „Lietuvos bažnyčios“

2021-06-18
 
Parodos reklaminis plakatas. Panaudota Ritos Būgienės nuotrauka

Parodos reklaminis plakatas. Panaudota Ritos Būgienės nuotrauka


Vytautas Žeimantas

 

Į mane pažvelgė „Visa reginčios akys" - pro bažnyčios langus prasiskverbusios saulės du spinduliai, meistriškai Birutės Simanavičienės pagauti ir įamžinti. Šių akių žvilgsnis skverbėsi į mane, stovintį Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, kur pradėjo veikti Lietuvos fotografų mėgėjų asociacijos „Fotoexpress.lt" paroda „Lietuvos bažnyčios". Jos eksponatai iš karto sudomino, privertė ne tik dairytis, bet ir susimąstyti. Netruko pajusti, kad paroda skirta ne tik sakralinio meno mėgėjams, tikintiesiems, bet ir visiems besidomintiems gimtojo krašto kultūros paveldu, kompiuterinio meno galimybėmis.
Į DANGŲ KRYŽIŲ NEŠANTĮ...
„Kiekvienam iš mūsų bažnyčia nėra svetima. Vienus ji labiau traukia kaip istorinis objektas, architektūros paminklas, kiti ten eina pasimelsti, ieškoti ramybės ir paguodos, padėkoti už suteiktą gėrį, prašyti sveikatos ir kitų malonių savo artimiesiems,"- sako asociacijos „Fotoexpress.lt" prezidentė Alina Akcijonaitienė.
Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą. Jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos valdovai, kiti didikai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. XV a. gale Lietuvoje jau buvo 109 bažnyčios, XVII a. - 410, XVIII a. - 600. XX a. viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885. Buvo statomos ir naujos bažnyčios, kurių architektūra gerokai skirėsi nuo seniau statytų maldos namų.
„Pavykusia šiuolaikine bažnyčių architektūra galima vadinti tuos statinius, kurie išlaiko vadinamąjį „identitetą" ir kartu atliepia šiandieninės liturgijos poreikius. Vis dėlto šiandien bažnyčia gali būti kuriama naudojant pačius įvairiausius formų modalumus, kuriais naudojasi šiuolaikinė architektūra. Todėl labai svarbus yra ir architekto talentas, gabumai, profesiniai įgūdžiai, ir užsakovo atvirumas ne vidutiniškiems, ne „visiems patinkantiems" pasiūlymams. Nuostabūs statiniai iškyla tada, kai bažnyčių statytojai ir kūrėjai nėra abejingi liturginės reformos skelbiamoms naujovėms, kuomet išvengia nostalgijos praeičiai, nebijo naujovių ir nesustabarėja tradicijoje. Ir taip pat jie laimi tada, kai neatmeta jau egzistuojančių, laiko nugludintų šiuolaikinių ieškojimų sprendimų," - sako dailininkė ir menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Šiandien retame Lietuvos urbanistiniame peizaže nepamatysi į dangų kryžių nešančio bažnyčios bokšto. Ir dažniausia šiame vaizde dominuojančią poziciją užima bažnyčios. Todėl ir nenuostabu, kad dažno fotografo, ypač ieškančio grožio, harmonijos, didingumo, dėmesys nukrypsta į šiuos statinius - bažnyčias, varpines, koplyčias... Ne išimtis čia ir asociacijoje „Fotoexpress.lt" susibūrę ir menu besidomintys fotomenininkai.
ASOCIACIJA „FOTOEXPRESS.LT"
Lietuvos fotografų mėgėjų asociacija „Fotoexpress.lt" įsikūrė 2010 metais. Dabar asociacijoje yra apie 20 aktyvių fotografų iš skirtingų Lietuvos miestų. Joje vaisingai dirba buhalteriai, kalbos redaktoriai, teisėjai, mokytojai, gidai... Asociacijos tikslas - rengti parodas, užmegzti draugiškus santykius su kitomis fotografijos bendruomenėmis, kurti bendrus projektus, burtis fotosesijoms, padėti vieni kitiems tobulėti bei džiuginti visus savo darbais.
Asociacijos nariai per kelerius metus jau sukūrė septynias didelės apimties parodas: „Atrask Lietuvą", „Vaikų žaidimai", „Skrydis", „Ką kalba miškas", kitas.
Asociacija dalyvavo tarptautinėse fotobienalėse Tauragėje ir Biržuose, tarptautiniuose fotografų seminaruose Palangoje, Plungėje ir Nidoje, Pabaltijo ir NVS šalių fotoklubų konkurse Peterburge, kuriame laimėjo pirmą vietą, taip pat pasauliniuose fotožygiuose. Jos nariai savo darbais dalyvauja bendrose ir personalinėse parodose, įvairiuose fotografijų projektuose. Išleisti trys fotografijų kalendoriai, atvirukų rinkinys, surengtos kūrybinės kelionės į Briuselį, Minską, Stambulą, Lenkiją.
Fotografijose užfiksuotos akimirkos leidžia palikti savo istoriją ateinančioms kartoms, išskirtiniais vaizdais patraukti aplinkinių dėmesį. Šįkart „Fotoexpress.lt" fotografai pakvietė pažvelgti ir į sakralias šventoves.
BAŽNYČIOS SPINDĖJO VISU SAVO GROŽIU...
Rimvydas Karalius fotopeizaže „Žemiau debesų" sukūrė kitą „akį" - dangaus, kai iš aukštybių žvelgiant, pro debesyse atsiradusią akiduobę atsiveria balta bažnyčia, miniatiūrinė ir tuo pačiu didinga...
Akį traukia ir Vidos Jankaitienės „Vilniaus kryželiai", Eugenijos Šeinauskienės „Žemaičių Kalvarijos karalienė", kiti darbai.
Kodėl asociacijos nariai nutarė surengti parodą „Lietuvos bažnyčios"?
„Šalį sukausčius pandemijai, pritilo daugelio žmonių veikla. Mažiau ėmė spragsėti ir mūsų fotoaparatai. Kadangi asociaciją sudaro fotografai mėgėjai iš įvairių Lietuvos kampelių, nusprendėme pasinaudoti šiuo privalumu ir kiekvienas pasisukioti su fotoaparatu bent po savo savivaldybę. Žmonių veidus dengė kaukės, o štai bažnyčios spindėjo visu savo grožiu kaip ir anksčiau. Surengėme virtualų konkursą ir jame atrinkome nuotraukas šiai parodai," - sako Alina Akcijonaitienė.
Grožio ieškantiems fotografams Lietuvoje yra kur akis pagalyti. Ar prie seniausios išlikusios Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje, ar prie gotikinių Kaune esančių Šv. Gertrūdos, Šv. Mikalojaus, Vilniuje Šv. Onos, ar šalia barokinių Šv. Mikalojaus bažnyčios Nesvyžiuje, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės Vilniuje... Įdėmiam žvilgsniui išryškėja ir medinių liaudies architektūros bažnyčių ypatumai: paprastos formos, darnios proporcijos, funkcionalumas, jaukumas, kaip tai puikiai atsiskleidžia Alinos Akcijonaitienės fotopeizaže „Saulės nubučiuota", Ritos Būgienės „Tapybiškai", Albinos Jasinskaitės „Ramybė Sėdoje", ar Gintaro Vitulskio „Nemajūnų neogotikoje".
Įdomios, gana vaisingos ir asociacijos fotografų pastangos naudojant kompiuterinio meno galimybes, leidžiančias gerokai praplėsti fotografijos meninę įtaigą. Nijolė Piškinaitė („Bernardinų miražai"), Saulė Prušinskatė („Vizijos"), kiti savo darbais drąsiai teigia, kad kompiuterinė pelė gali būti toks pats meno kūrimo įrankis kaip pieštukas, teptukas ar skulptoriaus kaltas.
Ši paroda bus eksponuojama iki birželio 28 dienos. Vėliau planuojama ją parodyti Seinuose, „Lietuvių namuose".
 
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir tlevizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-07-02 14:37
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Vaiva

2021-06-19 18:52

Šaunuoliai fotografai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dalia Sceponavičiūtė

2021-06-19 18:51

Puiku

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Laima Klivickaitė Jakubonienė

2021-06-19 08:12

Ačiū jums.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media