Redaktoriaus žodis

Lapkričio 27 dieną Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka vėl atvėrė langus į krašto etnokultūrą. Renginių salėje bendruomenei buvo pristatytas ketvirtasis kurorto etnokultūros metraščio „Palangos langai" numeris. Jį išleido Palangos biblioteka, parengė jos darbuotojai Aušra Banevičienė, Dainora Kaniavienė, Kęstutis Rudys ir Bronislava Spevakovienė. Metraščio viršelį šį kartą papuošė 1945 metais padaryta istorinės turgaus aikštės Palangoje nuotrauka.

Vartant naują metraščio numerį prisiminė 2018 metai, kai palangiškius ir kurortą pamilusius žmones maloniai nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai" numeris. Jo pratarmėje leidėjai tada rašė:

„Kviesdami pažinčiai, atveriame langus į krašto etnokultūrą. Dalinamės tuo, ką išsaugojome, kas sudaro mūsų identitetą ir padeda išlaikyti tautinį tapatumą, regiono etnografinį savitumą. Palangiškių ir šventojiškių etninė kultūra - tai gyvenimo būdas sūrių jūros purslų apšlakstytoje pajūrio žemėje.

Atveriame langus, kad pažintumėm tuos, kurie mums svarbūs, bei pažvelgtumėm į jų darbus, atskleistume krašto unikalumą, išsaugotume tradicijas. Atvertų langų galėtų būti ir daugiau. Tai turtingas kraštas. Amatų. Veiklų. Būdo. Žmonių. Paties gyvenimo. Telieka tai kitam kartui. O kaip nutiks, parodys laikas..."

Kiekvienas naujas „Palangos tiltų" numeris rodė, kad Palangos bibliotekos kolektyvas ne tik ėmėsi gražios ir prasmingos iniciatyvos, bet ir sėkmingai vykdo užsibrėžtą tikslą - profesionaliai atskleisti gilius ir turiningus Palangos etnokultūros klodus, ir per juos skatinti dabarties kultūrą, plėtoti jos virsmą.

„Naujasis „Palangos langų" numeris atskleidė tokių faktų, kurių mes su Mikeliu Balčiumi rengdami medžiagą leidiniui „Palangos istorija" neturėjome, tad galime pasveikinti leidėjus, kruopščiai pildančius krašto istorijos metraštį", - pristatant jau antrąjį etnokultūros metraščio „Palangos langai" numerį kalbėjo archeologas akademikas Vladas Žulkus.

Visiškai pritariu metraščio leidėjams, teigiantiems kad naujausias „Palangos langų" numeris - tai odė krašto savitumui, kviečianti iš naujo pažinti Palangą per jos praeitį, senbuvių atsiminimus ir tradicijas.

Visų „Palangos languose" skelbtų straipsniu neapžvelgsiu, nes jų daug tilpo į 140 metraščio puslapių. Bet apie kai kurias publikacijas norisi pakalbėti ir plačiau.

Dabar mums Palanga labiau asocijuojasi su pramogomis, poilsiu, kurortine veikla. Inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė Genovaitė Žukauskienė pristato visai kitokią - dirbančią Palangą. Jos publikacija „Palangos valsčiaus amatai ir amatininkai XX a. pirmojoje pusėje" nukelia mus į ne taip jau seną Palangos amatininkų pasaulį. Pasirodo šis pasaulis buvo platus - nuo žvejų, kalvių, stalių, mūrininkų iki audėjų, batsiuvių, kepėjų, gintaro apdirbėjų ir durpių kasėjų. Publikacija vertinga ir dėl to, kad ją rengiant buvo apklausta per 40 senų palangiškių. Laiku užrašyti prisiminimai visada yra vertingi.

Palanga dabar yra gerokai išaugusi, praplatėjusi, nors palyginus neseniai, šalia jos glaudėsi keli žvejų kaimeliai. Iš vieno jų - Užkanavės kaimo šiandien liko tik Užkanavės gatvė. Man šis kaimas įdomus ir dėl to, kad jame gimė ir kolega žurnalistas, žinomas fotomenininkas Leonardas Skirpstas. Todėl su įdomumu perskaičiau straipsnį „Senojo Užkanavių kaimo gyventojų trumpas aprašymas", kurio autorė yra žinoma Palangos kraštotyrininkė Emilija Adiklienė (1906-1993). Jos archyve išliko daug dar neskelbtos informacijos apie Palangos valsčiaus praeitį. Džiugu, kad metraščio sudarytojai pradėjo publikuoti šiuos rankraščius. Beje, šį kartą Užkanavės istoriją papildydami ir senbuvių Valdžio Flakso bei Zitos Beržanskytės prisiminimais.

Daug naujo sužinojau ir skaitydamas literatūrologės, kraštotyrininkės Dainoros Kaniavienės straipsnį „Bajorai Okuličiai". Apie šią seną ir kilmingą palangiškių šeimą mažai ką buvau girdėjęs. D. Kaniavienė išsamiai pasakojo apie daugiau nei šimtmetį Palangoje gyvenančius bajorus Okuličius ir jų indėlį į miesto kultūrą, verslą, buitį. Jos profesionalų domėjimąsi Palangos istorija patvirtina ir šiemet gautas D. Kaniavienės straipsnis „Grafas Vladislovas Tiškevičius - Lietuvoje pirmojo humoristinio laikraščio „La limande" („Plekšnė") leidėjas ir redaktorius", kuris netrukus pasirodys naujame žurnalo „Žurnalistika" numeryje (2025, Nr. 4 (54). .

Grafų Tiškevičių temą „Palangos languose" plėtoja ir istorikas Julius Kanarskas. Jis analizuoja grafų Tiškevičių archyvą, atverdamas naujų detalių apie dvaro gyvenimą ir kurhauzo statybą. Pateikia pluoštą ir archyvinių dokumentų faksimilių.

Architektas Edmundas Benetis esė forma tyrinėja, kaip ir kodėl kito Palangos gatvių pavadinimai. Čia dėmesį atkreipia įvairiais metais sukurti senosios Palangos planai.

Muziejininko Mindaugo Surblio straipsnyje „Sinagogos gatvė Palangoje" atgyja pagrindinė Palangos žydų bendruomenės gatvė, jos istorija, architektūra ir gyventojai. Skelbiamos ir Palangos sinagogos nuotraukos, darytos 1923 ir 1945 metais. Sovietmetyje ji buvo nugruauta.

Dabar dažnas, einantis Palangos tilto link, sustoja ir prie čia esančios dekoratyvinės bronzos skulptūros „Jūratė ir Kastytis". Šis gražią lietuvių legendą įprasminęs paminklas tavo beveik Palangos simboliu. Bet mažai kas žino, kad jį sukūrusi žinoma skulptorė Nijolė Gaigalaitė iš pradžių buvo sumaniusi visiškai kitą projektą. Apie tai straipsnis „Skulptorė Nijolė Gaigalaitė ir Palanga".

Džiugu, kad metraštyje yra paskelbtas ir mano straipsnis „Zinas Jonas Kazėnas - Palangos fotometraštininkas". Z. J. Kazėnas (1939-2019) buvo aktyvus LŽS ir NŽKA narys, fotožurnalistas, fotomenininkas. Jo kūrybiniai ryšiai su Palanga buvo labai aktyvūs. Yra išleidęs Palangai skirtų fotoalbumų, atvirukų, pašto vokų, kitko.

Pabaigai galiu pritarti leidėjų minčiai - „Palangos langai" kviečia atsigręžti į krašto atmintį, prisiminti, kaip per bendruomeniškumą, kūrybą ir tradicijas gimsta šiuolaikinės Palangos veidas.