Redaktoriaus žodis

Išėjo žurnalo „Žurnalistika" 2024 m. II numeris. Priminsiu, kad „Žurnalistika" eina nuo 1973 metų. Dabar leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, jos patneris - Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Nuo 2024 m. žurnalas leidžiamas kas tris mėnesius.

Dabar redakcinę kolegiją sudaro žinomi žurnalistai, žiniasklaidos teoretikai Jolanta Beniūšytė,Dainius Radzevičius, Jonas Staselis,Damijonas Šniukas ir Juozapas Vytas Urbonas.

Antrame, kaip ir pirmame žurnalo numeryje, žurnalistų ir besidominčių žiniasklaidos virtuve laukia daug įdomių publikacijų.

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena buvo paminėta pakiliai ir viltingai. Šventinę nuotaiką kėlė ir keletas gražių sukakčių. Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo panaikintas Rusijos caro valdžios draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Šiemet sukako 95 metai, kai Kune, 1929 m. kovo 22 d. buvo įkurta Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Vilniuje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ir LŽS 95-metis buvo gražiai paminėtas Kultūros ministerijos Baltojoje salėje. Iškilmingame renginyje buvo apdovanoti ir 2024 metų Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo - prestižinių žurnalistikos premijų laureatai.

LŽS ir NŽKA įsteigta Vinco Kudirkos premija televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui paskirta už išskirtinį televizijos projektą „Nacionalinė ekspedicija", kuris savo kūrybine galia pranoko televizijos eterį. Aštuonerius metus plaukusi Nemunu, Vysla, Dniepru, Dauguva, Dunojumi bei Reinu ir šių upių pakrančių šalyse pelniusi aukštų apdovanojimų, „Nacionalinė ekspedicija", daugiausiai nusipelnė Lietuvai. Prestižinė V. Kudirkos premija paskirta už puikiai įgyvendintą švietėjišką misiją, pranokstančią akademines programas, nes pasiekdavo kiekvieną būstą ir visada būdavo laukiama. „Nacionalinė ekspedicija" - fenomenalus televizijos projektas, išradingai ir patraukliai dėstęs Lietuvos istoriją, atradęs kituose kraštuose mūsų pirmtakų pėdsakų, pasakojęs apie gamtą, tradicijas, ugdęs toleranciją ir tautų sandraugą.

Ilgamečio išeivijos leidinio „Dirva" redaktoriaus V. Gedgaudo premija paskirta žurnalistui Eldoradui Butrimui. Rusijai užpuolus Ukrainą jau po savaitės E. Butrimas išvyko ten ir jau trečius metus siunčia iš Ukrainos reportažus regioninei bei nacionalinei spaudai apie karo realybę. Jo straipsnius gauna daugiau nei dešimt regioninių laikraščių, LŽS internetinis laikraštis www.lzs.lt. Be to, pirmus du metus E. Butrimas rašė dienraščiui „Lietuvos rytas", o nuo 2024 metų reportažus siunčia ir LRT radijui, portalui www.lrt.lt. Savo įspūdžius žurnalistas nuolat viešina ir socialiniuose tinkluose. E. Butrimo rašiniai padeda skaitytojams geriau suvokti sunkią karo realybę. Ir šių metų Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną laureatas pasitiko Ukrainoje, todėl apdovanojimų ceremonijoje jis dalyvavo nuotoliniu būdu.

Kaune žurnalistiniame „Vasaros Olimpe" įvyko Spaudos balius. Į trisdešimtąjį Spaudos balių susirinko daug svečių. Dalyvavo LŽS Kauno apskrities skyriaus nariai ir jų kolegos iš Lietuvos žurnalistų draugijos. Tarp svečiu buvo ir Europos parlamentaras, ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke. Susirinkusius pasveikino ir apdovanojo Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas, Spaudos baliaus iniciatorius ir rengėjas Vidas Mačiulis.

Nuoširdžiausi ir didžiausi sveikinimai tądien skriejo legendinei Kauno žurnalistų porai - ilgametei „Kauno dienos" vyriausiajai redaktorei Teklei Mačiulienei ir TV laidos „Krepšinio pasaulyje" nepakeičiamam Vidui Mačiuliui. Simboliška, kad Kauno miesto pagarbos ženklą - Vyčio skulptūrą jiems įteikė vicemeras, buvęs mūsų kolega „Kauno dienoje" Tomas Jarusevičius. Jis įteikė ir Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinius medalius kolegoms Audriui Baranovui, Virgilijai Grigaliūnienei, Danguolei Bunikienei ir Ramūnui Guigai.

Kauno žurnalistų šventėje buvo paskelbta pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko premijos tryliktoji laureatė - LRT televizijos laidos ,,Stilius" autorė, žurnalistė Violeta Baublienė.

Medaliais ,,Už nuopelnus žurnalistikai" buvo apdovanotos kolegės Erika Drungytė ir Daiva Budrienė.

LŽS valdybos narys Vladimiras Beresniovas sukūrė plakatą, primenantį, kad 2024-ųjų šventė - neeilinė, nes Kaune įkurtai LŽS sukako 95-eri. Ta proga fotografas Albertas Švenčionis paruošė nuotraukų stendą „Vilties kelias".

Klaidėdoje švenčiant LŽS 95-metį ir lietuviškos spaudos atgavimo 120 -ąsias metines surengti tradiciniai žurnalistų entuziastų nepriklausomų informatorių apdovanojimai (ŽENIA). LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus organizuojamoje šventėje tradiciškai teikiami apdovanojimai per praėjusius metus labiausiai pasižymėjusiems uostamiesčio žiniasklaidos atstovams. Šiemet į penkias ŽENIA nominacijas pretendavo 19 žurnalistų, taip pat ir žiniasklaidos įmonių.

LŽS valdybos sprendimu šiemet vardiniais medaliais „Už nuopelnus žurnalistikai" buvo apdovanotos dvi klaipedietės - laikraščio „Lietuvos rytas" Klaipėdos skyriaus korespondentė Aušra Pilaitienė ir LNK televizijos žinių redaktorė Ramunė Bandzienė.

Gegužės 7-ąją LŽS Šiaulių apskrities skyrius miesto visuomenę ir žurnalistus pakvietė susitikti Prisikėlimo aikštėje. Kadangi šią dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, o gegužės 9 d. sukanka 95 metai, kai čia buvo pasodinti Spaudos medžiai.

Šias publikacijas parengė kolegos Loreta Nikolenkienė, Vidas Mačiulis, Jolanta Beniušytė, Oksana Laurutytė.

Rubrikoje „Visuomenė ir žiniasklaida" į klausimą kaip kovoti su dezinformacija demokratinėse šalyse, atsako Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Viktor Denisenko.

Pateikiama informaciją apie Anykščiuose pasirašytą keturšalę sutartį dėl Juozo Tumo-Vaižganto premijos. Ją pasirašė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Anksčiau Vaižganto premijos laureatui budavo įteikiamas diplomas, medalis ir 300 eurų premija. Nuo šiol, Anykščių rajono savivaldybei įsipareigojus kasmet premijai papildomai skirti 1000 eurų, todėl premijos dydis bus 1300 eurų.

Žurnale kolegė Jolanta Beniušytė rašo ir apie tai, kad šiemet Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus įsteigtu lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio jau septintuoju medaliu apdovanotas klaipėdietis redaktorius, publicistas, poetas, fotografas, leidėjas Antanas Stanevičius.

Medalis už ryškų pėdsaką Klaipėdos žiniasklaidos raidoje, kovingą publicistiką, fotografijos riboženklių plėtrą, knygų leidybą, Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo garsinimą A. Stanevičiui įteiktas gegužės mėnesį. Beje, tą patį mėnesį A. Stanevičius pristatė dvi solidžias savo išleistas knygas „Gerbiama, redakcija!" ir fotoalbumą „Abipus tūkstantmečių slenksčio".

Kolega Alfonsas Kairys pateikia daug nežinomų faktų apie Karaliaučiaus krašto lietuvių spauda. Yra ir įdomus rašinys apie garsią televizijos žurnalistę, filmų kūrėją Laimą Lingytę. Istorikas Arvydas Gelžinis pristato publicistą, redaktorių Edvardą Šiugždą ir jo kūrybinį kelią nuo sovietiniame pogrindyje leistos „Vilties" iki laikraščio „XXI amžius" redagavimo.

Profesorius, daktaras Juozapas Vytas Urbonas rašo apie žurnalistikos studijos Klaipėdos universitete. Kolegos Vytautas Kvietkauskas, Angelė Liaudanskienė ir Bronius Čekanauskas prisimena savo žurnalistines studijas Vilniaus universitete.

Rubrikoje „Tautinių mažumų spauda" pristatomas Adomas Stankevičius - kunigas, baltarusių publicistas, leidėjas, redaktorius.

Pristatomas Europos įsipareigojimas žiniasklaidai ir jos laisvei: priimtas Europos žiniasklaidos laisvės aktas.

Suteikiama ir teisinė parama žurnalistams, patyrusiems redakcijoje psichologinį smurtą ar priekabiavimą. Pateikiama ir kita, žurnalistus dominanti informacija.

Žurnalui talkina leidybos įmonė „Kriventa", jos dizainerė Ilona Chnieliauskaitė, kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė, Spausdino UAB „Petro ofsetas".

Žurlalo leidimą remia Medijų rėmimo fondas.