Savaitės tema

Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės medijų erdvėje stebimas reiškinys, kai tradicinės žiniasklaidos atstovai ir žurnalistai vis aktyviau persikelia į komercines socialines platformas. Tokie asmenys neretai veikia abiejose srityse – kaip profesionalūs žurnalistai ir kaip nuomonės formuotojai (įtakdariai). Šis persidengiantis vaidmuo kelia esminį klausimą: kokią įtaką visuomenės nuomonei ir pasitikėjimui gali daryti įtakdarių įsitraukimas į viešus, politiškai jautrius debatus? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nuomonės formuotojas ir kuo jo veikla skiriasi (ar sutampa) nuo tradicinės žurnalistikos.

LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Ji remia stiprią, atsakingą ir nepriklausomą LRT, pranešama LRT tarybos pranešime žiniasklaidai. Taryba nuosekliai pasisako už nuosaikų LRT biudžeto augimą, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų misijos įgyvendinimui skirtas turinys, LRT atsparumas krizinėms situacijoms bei LRT darbuotojų užmokesčio fondas.

Ar gebame atpažinti kalbines manipuliacijas ir ar suprantame, kaip veika propagandos mechanizmai, ypač Rusijos melo kampanijos, vadinamieji Kremliaus naratyvai? Kaip krizių metu kinta pati kalba, kokių ypatybių ir vaidmenų įgauna? Tokiomis temomis diskutuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“.

Portalo „Delfi“ žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui praėjusią savaitę susidūrus su gan nekorektišku Žemės ūkio ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai, elgesiu, kai vietoje atsakymų į žurnalistų klausimus buvo išplatinti pranešimai spaudai, situaciją įvertino ir premjerė Inga Ruginienė. Jos teigimu, valstybinės institucijos taip neturėtų elgtis.