Kiek daugiau nei prieš mėnesį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) priėmė sprendimą, kuris, galima sakyti, iš esmės keičia požiūrį į žurnalistų veiklą už tiesioginio profesinio lauko ribų. Sakyčiau, kad šis sprendimas dar nesulaukė tinkamo dėmesio ir aptarimo, nors negalima teigti, kad jis buvo visiškai nepastebėtas.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad į jos kompetencijos lauką patenka ne tik publikacijos žiniasklaidoje, bet ir įrašai socialiniame tinkle Facebook. Tiesa, tai nereiškia, kad dabar LŽLEK nagrinės viską, ką Lietuvos piliečiai yra prirašę savo paskyrose šiame socialiniame tinkle. Paminėtas komisijos sprendimas skamba taip: „(LŽLEK nusprendė) vertinti www.facebook.com viešuose profiliuose išreikštas nuomones Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso požiūriu, kadangi tokiu būdu skelbiama informacija yra viešoji informacija, t.y. vieši profiliai, nemokamai prieinami kiekvienam asmeniui su prenumeratos galimybėmis, sukurti su tikslu viešai skleisti savo poziciją ir nuomonę, suburti kuo daugiau prenumeratorių ir sekėjų. Tačiau vertinti tik tuo atveju, kai šių profilių autoriai, t.y. jų skleidžiamos viešosios informacijos rengėjai, yra profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas."

Kitaip sakant, į LŽLEK dėmesio lauką patenka „popamokinė" žurnalistų ir leidėjų veikla (tačiau tik tuo atveju, jeigu ši veikla yra viešai prieinama. Sprendimą galima vertinti kaip prieštaringą, tačiau jame įmanoma įžvelgti ir tam tikrą logiką.

Retorinis klausimas - kada žurnalistas nustoja būti žurnalistu? Kuriuo momentu vieną socialinę kaukę keičia kita? Objektyviai mes negalime nustatyti kokius nors fizinius (redakcijos slenkstis) ar juo labiau virtualius rėmus, kurie leistų atsakyti į šį klausimą.

Taip pat, sakyčiau, vargu ar situacija yra gera, kai darbe žurnalistas laikosi profesinės etikos normų iš bėdos, nes to reikalauja taisyklės, ir nustoja jų paisyti rengdamas viešus įrašus savo privačioje virtualioje erdvėje. Čia verta pastebėti, kad profesionali etika yra stipresnė, kai ji kyla ne tiesiogiai iš kodekso, o iš vidinių žmogaus etinių normų. Na, bet žmonės yra skirtingi...

Tačiau gali būti, kad priimdama minėtą sprendimą LŽLEK sukūrė pavojingą precedentą pati sau. Faktiškai, nuo š. m. vasario 18 d. (komisijos sprendimo data) visų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų tinklaraščiams ir viešai prieinamoms socialinio tinklo Facebook paskyroms (apie kitus socialinius tinklus nekalbama, bet logiškai mąstant tokie pat principai turėtų būti taikomi ir kitiems tinklams) visa apimtimi galioja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Bet ar visus kodekso straipsnius galima būtų taikyti tinklaraščių ir socialinių tinklų įrašams?

Vadovaujantis šia logika dabar kiekvienas gali reikalauti, kad žurnalistas (ar leidėjas) savo viešai prieinamame tinklaraštyje ar įraše Facebook tinkle „skelbtų įvairias nuomones" (3 kodekso straipsnis), aiškiai skirtų žinias nuo nuomonės (4 straipsnis), pateiktų „kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių" (5 straipsnis), kritiškai vertintų savo informacijos šaltinius (6 straipsnis), visada nurodytų, kas jam suteikė informaciją (15 straipsnis), atskirtų informaciją, kurios paskelbimas pateisina visuomenės interesą, nuo informacijos, kuri tik skatina smalsumą (16 straipsnis) ir t.t. Tačiau ar tai nepažeistų esminio tinklaraščių ir Facebook paskyrų principo? Vis gi tinklaraštis (ar socialinio tinklo profilis) yra nors ir viešai prieinama, bet privati erdvė, kurioje žmogus gali leisti sau būti subjektyvus (o žurnalistas irgi žmogus, nors gal kas ir nepritaria tokiai nuomonei).

Po LŽLEK sprendimo į galvą ateina dvi galimos išvados - arba sprendimas buvo skubotas ir tinkamai neapgalvotas, arba Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas jau nebeatitinka šiuolaikinės informacinės erdvės realijų. Kol kas telieka laukti šio precedento pasekmių ir stebėti, kuria linkme plėtosis įvykiai.

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis