Savaitės tema

R. Veikšaitė. Jūs, kaip projekto iniciatorė, šiais metais gavote ir kitą apdovanojimą - novatoriškiausių žiniasklaidos priemonių konkurse „Nmedia 2010" www.zurnalistika-kitaip.lt nominacijoje „už indėlį nagrinėjant Lietuvos žiniasklaidos probleminius aspektus" buvote paskelbta laureate. Ar toks Jūsų ir Jūsų komandos darbo įvertinimas buvo netikėtas? Pakomentuokite, kaip, Jūsų nuomone, projektas atspindi šios nominacijos turinį?

J. Ablačinskaitė. Ar tikėjomės indėlio įvertinimo? Kalbant apie indėlius, tik vienas jų yra tikslingas - į banką dedami pinigai. Visi kiti indėliai, tarp jų ir indėlis į Lietuvos žurnalistikos probleminių aspektų nagrinėjimą, vargiai tikslingi. Tad netikėtumo būta.

Kita vertus, internetinis leidinys „Žurnalistika kitaip" sąmoningai kurtas žurnalistikos paieškoms. Dabar atsigręžus į per daugiau nei dvejus metus parengtas publikacijas ir bandytus įžvelgti žurnalistikos bei žiniasklaidos probleminius aspektus, matau į vieną vietą sukrautą išties didelį pluoštą vertingos informacijos. Džiaugiuosi, kad veikla buvo pastebėta ir įvertinta.

R. Veikšaitė. Neseniai projektas įgavo juridinį statusą - įkurta viešoji įstaiga „Žurnalistika kitaip", valdanti projektą. Pakomentuokite, ko siekėte įkurdami VšĮ? Gal turite naujų planų? Papasakokite apie projekto ateities viziją.

J. Ablačinskaitė. Natūralu, kad nevienadienė veikla kažkada turėjo būti institucionalizuota. Prieš pažymint dvejų metų veiklos sukaktį suskubta tai padaryti - kad projektas nekybotų tik „kažkur internetuose", kad, kaip ir dera leidiniui, veikla būtų aiški, skaidri ir vieša.

Antra veiklos institucionalizavimo priežastis yra dar žemiškesnė: galimybė pasižvalgyti galinčių ir norinčių prisidėti prie alternatyvios žurnalistikos idėjos finansinio išlaikymo, mat viskas, ką „Žurnalistika kitaip" skaitytojai gali matyti, nuo pirmųjų dienų iki šiandien yra kuriama ir išlaikoma mano asmeninėmis lėšomis; taip pat pakviesti prisijungti tuos asmenis ar organizacijas, kurie mato perspektyvų drauge veikti ir plėtoti alternatyvios žurnalistikos idėją.

Projekto „Žurnalistika kitaip" planai yra tokie pat, kaip ir bet kurios kitos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje (aš labai to tikiuosi): veikti, suvokiant, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą, puoselėti didžiausią savo turtą - pasitikėjimą mumis. Šias eilutes iš Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso cituoju/perfrazuoju ne veltui, mat kai tai įsikalsime į galvą, visos priemonės jas realizuoti bus tinkamos, visi planai bus geri ir apskritai visokia žurnalistika - taip, kitaip ar trečiaip - bus gerbiama ir vertinama.

R. Veikšaitė. Iš ko semiatės idėjų projekto vystymui ir kasdieninių naujienų užpildymui internetiniame puslapyje? Ar Jūs esate pagrindinė idėjų iniciatorė, ar dirbate su visu kolektyvu išvien?

J. Ablačinskaitė. Kasdienės temos pačios ateina, kai į pasaulį žiūri atmerktomis akimis ir nori jas pagauti. Paprastai atidesnis žvilgsnis į kitus leidinius leidžia įvardinti konkrečių temų stygių juose - tai atveria dar platesnius temų klodus. Temos gimdo temas.

Idėjas projekto „Žurnalistika kitaip" vystymui žarsto žiniasklaidos padėtis Lietuvoje ir svetur. Kelių ir būdų, kaip vairuoti projektą, stygiaus manau niekada nebus, o štai visų jų realizacija - jau sudėtingesnis reikalas.

Kalbėdama apie idėjų realizaciją, negaliu nepasidžiaugti puikia leidinio turinio kūrėjų komanda. Žaviuosi jų entuziazmu drauge kurti alternatyvios žurnalistikos iniciatyvą, vertinu jų drąsą ir didžiuojuosi, kad turiu galimybę dirbti kartu su savo sričių profesionalais.

R. Veikšaitė. Projektas www.zurnalistika-kitaip.lt išties išskirtinis savo profesionalumu, atsižvelgiant į tai, kad jam vadovauja pakankamai jauna žurnalistė. Kokiais pavyzdžiais vadovaujatės rengdami, atrinkdami ir pateikdami informaciją? Gal turite kokių nors autoritetų, į ką stengiatės lygiuotis? Ar, vis dėlto, pasikliaujate vien savo idėjomis ir suvokimu, kaip turi atrodyti profesionali žurnalistika.

J. Ablačinskaitė. Jei proporcingai savo amžiui žurnalistai ir redaktoriai turėtų žurnalistinės etikos, žinių ir stiprų stuburą visa tai panešti, neabejotinai vaizduotėje būčiau nusipiešusi bendrą vyriausiųjų portretą ir nesivaržydama juos mėgdžiočiau. Deja, proporcijos čia nėra. Kritiško žvilgsnio reikia bet kokios informacijos analizei, žmogaus kaip autoriteto iškėlimui - ypač. Todėl profesionalios žurnalistikos vaizdą kol kas geriau padeda pamatyti teorinės žinios. Savas suvokimas? Jis - privalomas.

R. Veikšaitė. Trumpai apie projekto pavadinimą. „Žurnalistika kitaip" - kas slepiasi po šiuo pavadinimu? Kokia, Jūsų manymu, turėtų būtų ta „kitokia" žiniasklaida?

J. Ablačinskaitė. „Žurnalistika kitaip" - subjektyvumo deklaravimas, dėmesys pačiai žurnalistikai, viešosios komunikacijos stebėjimas ir analizavimas, žvilgsnis vertybių link, naujų nuomonių lyderių paieška.

Kokia turėtų būti žiniasklaida? Geriau pabandykime pagalvoti, kokia turėtų būti jos auditorija. Jai derėtų būti reiklesnei, atidesnei ir kritiškesnei. Žinoma, tam reikia solidaus bendro išprusimo, bet jei mes kalbame apie žiniasklaidą kaip apie vidurinę grandį tarp kažko - politikos, verslo ar kt. - ir visuomenės, visuomenė turi spausti viduriuką. Juk, panašu, kad kuo visuomenei mažiau reikia, tuo ir žiniasklaidai mažiau pakanka. Taip neturėtų būti.

R. Veikšaitė. Koks Jūsų požiūris į šiandienos žiniasklaidą? Kokių minusų ir pliusų įžvelgiate?

J. Ablačinskaitė. Turėčiau dėl ko oponuoti didžiosios dalies žiniasklaidos priemonių redaktoriams, reiškia matau užtektinai niuansų, kurie man nepriimtini. Apskritai stinga drąsaus dialogo tarp žiniasklaidos priemonių atstovų viešumoje. Pirmiausia tai būtų didelė dovana auditorijai, kuri identifikuotų žiniasklaidos priemones pagal visai kitus parametrus, nei tai gali padaryti tik skaitydama, žiūrėdama ar klausydama dažnai jau „sukramtytą" informaciją.

R. Veikšaitė. Ar sudėtinga išlaikyti esamą projekto lygį ir idėjas, kai kitų populiarių internetinių projektų turinys persmelktas pramoginio pobūdžio informacija, kuri itin traukia skaitytojus?

J. Ablačinskaitė. Būtų keista manyti, kad skaitytojus traukia vien tik pramoginio pobūdžio informacija. Taip, pastaroji generuoja nepalyginamai didesnius lankytojų srautus, sudaro smarkiai geresnes sąlygas užsidirbti iš nuotraukos, kurioje užfiksuota nutrūkusi petnešėlė, tačiau skaitytojas randa ir tokius leidinius kaip „Žurnalistika kitaip", o radęs dažnai juose pasilieka.

Skaitytojas suvokia, kad pramoginio pobūdžio informacija savo spalvingumu jį suvilioja, apsuka galvą, tokia informacija veikia panašiai kaip lazerių šou ir garsi muzika vienu metu - daugiau nieko negirdi ir nieko nematai. Kai skaitytojas nuo to pavargsta (o taip tikrai nutinka), jis ieško alternatyvų.

R. Veikšaitė. Ką Jums ir Jūsų kolektyvui reiškia A. Macijausko vardo premijos apdovanojimas?

J. Ablačinskaitė. Antano Macijausko vardo premija įpareigoja.

Dėkoju už atsakymus.

Rubriką "Savaitės tema" remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas