Sukaktys, jubiliejai

2022 metų birželio 1 - liepos 29 dienomis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks mažoji paroda „Lietuvių kalba - vertenybė ir pareiga", skirta kalbininko akademiko Antano Salio 120-ies metų sukakčiai paminėti.

Parodoje eksponuojama dalis Antano Salio fonde saugomų dokumentų, didžia dalimi atspindinčių kalbininko mokslinę veiklą, 1944 metais jam pasitraukus į Vokietiją ir JAV.

Antanas Salys - lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį Lietuvių kalbos tarmių žemėlapį (1933). Vienas žurnalo "Gimtoji kalba" steigėjų ir redaktorių. Su kitais 1935 m. įkūrė Lietuvių kalbos draugiją.

A. Salys - vienas žymiausių lietuvių dialektologų. Tai, kad bendrinė kalba nepriklausomoje Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pasiekusi aukštą lygį, buvo didelis jo lietuvių leksikografijos, terminologijos darbų indėlis. Parašė veikalą iš lietuvių dialektologijos Lietuvių kalbos tarmės (1946, Tiubingenas). Sudarė specialias dialektologinių duomenų rinkimo anketas, tikrino tarmių ribas. Buvo Valstybės Tarybos patarėjas terminologijos klausimais (A. Salio pasiūlyti žodžiai vartojami ir šiandien, pvz.: požiūris, rankinukas, staigmena). Prisidėjo prie akademinio Lietuvių kalbos žodyno rengimo. Dirbdamas Pensilvanijos universitete, su A. Sennu baigė spausdinti jo su bendraautoriais pradėtą leisti Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache, 5 t., 1926-1968). 1969 m. lankėsi Lietuvoje, Lietuvos mokslo įstaigose rinko medžiagą istoriniam lietuvių kalbos žodynui. 1995 m. išleistas veikalas Baltų kalbos, tautos bei kiltys.

„Mano didžiausias troškimas, linkėjimas yra, kad lietuviškoji šeima išlaikytų gyvą senutę mūsų gražią kalbą ir ją perduotų ateinančioms kartoms..." - yra sakęs Antanas Salys.

Parodos ir teksto autorė Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus bibliotekininkė Rūta Kazlauskienė