Sukaktys, jubiliejai

Vytautas Žeimantas

Sveikiname kolegą, žinomą  Lietuvos žurnalistą, publicistą, muzikos kritiką, estrados ir masinių renginių režisierių  Kazimierą Šiaulį su gražia sukaktimi - spalio 30 dieną jam sukanka 70 metų.

Kolega Kazimieras gimė 1944 m. spalio 30 d. Karklėnuose, Kulių valsčiuje, Kretingos apskrityje. 1951-1955 m. lankė Klaipėdos rajono Plikių, 1955-1958 m. - Ketvergių septynmetę mokyklą. 1962 m. baigė Klaipėdos statybos mokyklą Nr. 3, 1963 m. - Klaipėdos 1-ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1966 m. rudenį režisierius Juozas Miltinis priėmė į Panevėžio dramos teatro aktorių parengimo studiją. Tais pačiais metais įstojo ir 1971 m. Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu baigė žurnalistiką, apgynė diplominį darbą „J. Miltinis - teatro kritikas ir publicistas".  1984 m. baigė muzikinio teatro režisūrą (specializacija: estrados ir masinių renginių režisierius) A. Lunačarskio teatro meno institute Maskvoje.

1970-1974 m.- jis buvo Vilniaus „Dainavos" naktinio baro koncertinės programos meno vadovas -režisierius. Jis surado ir pakvietė grįžti į sceną tarpukario Lietuvos estrados žvaigždę Antaną Šabaniauską.

Vėliau kolegos Kazimiero gyvenimas buvo skirtas žurnalistikai. 1974-1976 m. jis buvo laikraščio „Jonavos balsas" atsakingasis sekretorius. 1977-1979 m.-  laikraščio „Tiesa" kultūros skyriaus korespondentas, 1979-1982 m. - savaitraščio „Literatūra ir menas" dailės ir muzikos skyrių korespondentas. 1982-1985 m. - Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Muzikos redakcijos lengvosios muzikos ir pramoginių laidų skyriaus vedėjas. 1985-2001 m. - Lietuvos radijo ir televizijos muzikinių, visuomeninių laidų redaktorius, vedėjas. 1986-1991 m. Lietuvos televizijoje rengė kultinę muzikinę laidą „Estrados orbitoje".  1987-1997 m. buvo  konkursų „Jaunimo estrada" organizatorius. Vedė laidas „TV forumas", „Seimo savaitė" ir kitas.

Štai kai kurie kolegos Kazimiero  organizuoti ir režisuoti festivaliai, pramoginiai renginiai:

1972 m. - Naujametė „Dainavos" naktinio  baro koncertinė programa, dalyvaujant Antanui Šabaniauskui.

1973 m. - Jungtinis Vilniaus naktinių barų - „Dainavos", „Erfurto", „Šaltinėlio" - Estradinis reviu Vilniaus sporto rūmuose, dalyvaujant Antanui Šabaniauskui.

1981 m. - „Apginti žmogų!". Bardų, roko muzikos ir kino reviu Vilniaus sporto rūmuose.

1982 m. - „Jauni - jauniems", antimilitaristinis roko grupių koncertas Vilniaus sporto rūmuose, „Gintarinė triūba 82", baigiamasis XIV estradinių ansamblių ir roko grupių festivalio-konkurso koncertas Kauno sporto halėje.

1986 m. -  „Vasaros žvaigždės". Lietuvos, Latvijos ir Maskvos estrados artistų reviu Vilniaus sporto rūmuose.

„Paukščių takas 2000", Naujametė Lietuvos televizijos pramoginė programa.

„Neringos vasara 2000", festivalis Nidoje rokenrolo 50-čiui.

„Neringos vasara 2001", festivalis Nidoje rokenrolo 50-čiui.

1991 metais kartu su režisieriu Sauliu Vosyliu sukūrė  žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti dokumentinių videofilmų ciklą "Laisvės prospektas". Pirmasis šio ciklo videofilmas (Prospect of Freedom) Loretai Asanavičiūtei atminti buvo demonstruotas 1991 m. gegužės 6-11 d. Bornholme (Danija) vykusiame tarptautiniame kino ir televizijos dokumentikos festivalyje.

Kolega Kazimieras spaudoje ir interneto žiniasklaidoje paskelbė daug įdomių apžvalginių straipsnių, intervių, recenzijų estradinės, džiazo, roko muzikos, teatro bei televizijos temomis, sukūrė apybraižų, dokumentinių filmų.

Jis buvo Talino visasąjunginio muzikinių videoklipų konkurso „MUVI 88", 2008 m. TV3 dainų atlikėjų konkurso „Švieski man vėl", „M.A.M.A. 2011", „M.A.M.A. 2012" ir kitų televizijos muzikinių projektų bei konkursų vertinimo komisijos narys.

Išleido knygas: "Griūtis ir tapsmas. Pastabos apie Lietuvos televiziją, (1999 m.), istorinę apybraižą   "Estrada" ( 2002 m.), "Tauta tarp kosmopolitų ir barbarų" ( 2008 m.) Savo eilėraščius skelbė žurnalistų poezijos knygoje „Šitas aidas toli girdis..." (2012 m.)

Yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys.

Kolega Kazimieras yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2007 m. Lietuvos kultūros ministro įsakymu jam suteikas valstybės pripažinto meno kūrėjo statusas.

Jis yra apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Tautos kultūra - atgimstančios valstybės siela" laureato diplomu ir premija už istorinę apybraižą „Estrada" (2002 m.) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Taikliausias šūvis 2011" nugalėtojo diplomu už DELFI naujienų portale publikuotas muzikines apžvalgas.

2012 metais pristatydamas savo eilėraščius žurnalistų poezijos knygai "Šitas aidas toil girdis...", kolega Kazimieras rašė: "1966-1969 metais parašytos eilės... Tarytum archeologas po 45 metų neskubėdamas ėmiau vartyti, žiūrinėti, atrinkinėti senus, gyvenimo ritmo nublokštus poetinius rankraščius. Ir stabtelėjau. Suvirpėjo širdis. Atsivėrė dramatiški pirmųjų studentiškų metų išgyvenimai. Romantinių jausmų pakylėta pirmoji meilė bendrakursei, totalitarinės pedagogikos smūgiai, materialiniai nepritekliai, pavojingi sveikatos sutrikimai... Netikėtai atėjo valanda, kada sau turėjau atsakyti: būti ar nebūti?

Vėliau iš egzistencialistų sužinojau, kad iš nevilties ištraukia kūryba. Matyt, tai yra tiesa. Nevilties fiziologija, nevilties vaizdiniai kuriant palengva apleidžia žmogų ir persikelia į kitą talpą - meninius vaizdus. Sugrįžta šviesa.

Nežinau, ar iš praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio prisikėlusi mano poetinė išpažintis gali sudominti skaitytoją? Šiandien galiu pasakyti: džiaugiuosi, kad patekau į  kolegų žurnalistų poezijos leidinį. Jaunystės randai, bėgant metams ir vis jautriau žvelgiant į savo nuveiktus ir neatliktus darbus, tampa paskata: žmogau, juk išlikai, tad bandyk eiti ir toliau"

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

Sukakties proga nuoširdžiai sveikiname kolegą Kazimierą, linkime jam kūrybinės sėkmės, tvirtos sveikatos ir laimės gyvenime. Ta proga  skelbiame žiupsnelį kolegos Kazimiero eilėraščių.

Sugrįžimui

Svajone žmogiška

lydžiu tave

į tolimą kelionę

žinau esi galiūnė

neįsižeisk o vis dėlto

įdėjau tau

žiupsnelį duonos

kad grįžusi

džiaugsmu ir laime

apglėbtumei mane

Pilis

Nerimstu be tavęs pilie

aš nežinau kol kas

kur tu esi

tačiau žinau koks raktas tiks

tavajai spynai

suspaudęs rankom drebančiom

aš saugau jį

kad kartais nepamesčiau

jei tu esi prie jūros

kaip tik tokios ir ieškau

sveikos kaip jūra

ir mėlynais langais kaip jūra

jei tu esi kalnuos

kaip tik tokios ir ieškau

stiprios kaip uolos

skaisčios kaip saulės tėkis

Pušaitės

Ne šalto vėjo pučiamos

nuo miesto ūžesio

palinkusios

pušaitės liūdi

lyg kaimenė avių išgąsdinta

kas valandą

toliau

nuo miesto pasitraukia

į kalną bėga

atšlaitėje jos mano pasislėpt

nuo ūžesio

ir nuo buldozerių

negailestingojo metalo

Vilnelė

Ko tylit akmenys

sulipę seno mūro sienoj

ar jaučiate žingsnius

ir krentančius lapus

pabuskit kartą atgimimui

ruduo

ruduo

bet upė kažkodėl nebepakyla

upelis mažas

bangelėm nerimą

skubėdamas

jai neša

ir dieną naktį šneka

ruduo

ruduo

Dialogas

Sakyk širdie

jei trūksta tau aistringo kraujo

sakyk jei trūksta

ar valios gal vilties

o gal tave seniai mikrobai graužia

sakyk

dar nevėlu

juk man ir tau

abiem bus gėda

jei greit užgesę

jauni ir nepatyrę

prašysim žemės prieglobsčio

ir ten gelmėj

sustingsim nebūty

sakyk

tu trokšti suprantu

mergaitės meilės ir darbo vėliavos

tad stokime išvien

kviečiu tave

į aršią kovą

Širdis

Mes nejaučiam

kaip

ašaros ir džiaugsmas

ant žemės

nukrenta

ir sutrypiam mes juos

sava rimtim sunkia

tiktai po ilgo laiko

suprantame

kad širdį

kaip pirštinę kely

pametę buvom

ir grįžtam

pasiimti

nes šalta sakome be jos

giliam

rimties rūsy

Žuvėdra

Pavargęs

išsiilgęs

prisiglaudžiau prie kranto

ir kaip žuvis

kvėpuoju tyliai

šalta tu žeme

ir nuraminti sustabdyti

manęs netrokšti

grįžtu aš po audrų

ne dėl tavęs

tu abejinga prigimčiai mįslingai

grįžau

kad su žuvėdra susitikt galėčiau

ant mano rankų

nusileidus

jį viltį pranašauja

kad dar ne vienišas esu

kad verta grįžti

ir prisiglaust prie šalto kranto

Nežudyk

Man kartais tavo kūnas

lyg rožė vandenynas

ar kitas kūrinys gamtos

kurs atvirai į viską žvelgia

tada sakau

kad myliu aš tave brangioji

o kartais tu niūri

ir nesuprantama

it slepianti kažką

tada man noris verkti

kodėl sakyk

žudai tu vis mane

turbūt už tai

kad aš per daug gėriuos

akim tavom

ir žodžiais nuoširdžiais

apipilu kasdien

kodėl sakyk žudai tu vis mane

nejau už tai

kad tu pirma

kuriai atvėriau meilę savo

aistringą ir neramią

Mėnulis

Tarsi

išalkęs šuo

mėnulis seka mano žvilgsnį

ir ašaras

nuo skruostų laižo spinduliais

gerai tau mėnuo

tau alkį numalšinsiu

bet man

kas širdgėlą išplėš iš dvasios

nakties šviesoj

pabuvęs

gyveniman

ir vėl bandysiu eiti

Vienatvė

Aš nejaučiu nakties

ir nejaučiu dienos

tik laikas eina skuba

ir traukia jis vis į save

mane kažkur į tamsią stubą

jei tu esi nebėk

jei tu esi išgirsk

pagalbos mano šauksmą

ir ranką ištiestą sutik

kaip elgetai įmesk už jausmą

tavęs nėra galbūt

jei širdžiai neramu

tada keliauti tenka

kur laikas traukia

ir nebegrįžt į mylimą Sorentą

Baltieji rūmai

Dangus prisišaukė naktį

pajuodo

nei žvaigždės nei aušros nematyti

tik pušys

sustingusios žiūri

kad aš

toks šviesus ir bevalis

suklupęs meldžiuosi

eik miego

į baltąjį rūmą

dešimtą palatą

vidurnaktis kartais būna klastingas

ir vienišą žmogų

tamson pavilioja

eik miego

Nakties paveikslas

Tą naktį

horizonte rūkas plaukė

o kaimą nušvietė diena

mergaitė

plaukais kaip linas

džiaustė drobes

bet virvės nebuvo

iš horizonto svečias ėjo

su pižama gėlėta

ir juodpaukščiais mirties ženklais

ji nepažino

ir savo rankų pėdsakų

ant jo liemens

nematė

nes jis dabar su pižama

ir juodpaukščiais atėjo

aš atėjau

nes be tavęs sunku

nukrito drobės

nes virvės nebuvo

ir rūkas sklaidės

įeiti

gal vidun

ir stalą baltą apkabinti

Tikėjimas

Sugriauta bažnyčia

tikėjimas sugriautas

aštria žole

pavirto gėlės

balandžių plunksnas

gaudo vėjas ir žaidžia

sienose

be angelų ir be vargonų

vargonininkas girtas

vis eina groti Bacho

jo pirštuose

nebe klavišai

bet akmenys

šalti

tebarška

Akim ir rankom

Į pievas žydinčias tu atsiremk

kai nebebus manęs

o gal neverksi tu

ir nesiguosi

širdies tavos švelnumo

iš žemės šauksiuos

svajonių traukiniai

pašėlusiu

greičiu

išpuls iš mano karsto

išskės tavas rankas ir kūną

primins

kad nebėra

ir nebebus manęs

tada akim  ir rankom

į pievas žydinčias tu atsiremk

Elegija

Aš klausiu ir tada

kai nebebus manęs

aš klausiu ir tada

užmigti tau neleis

liūdnokas mano žemas balsas

kai nebebus manęs

aš klausiu ir dėkosiu tau

už atsiųstus rudens lapus

ir lūpas

kurias aš bučiavau

už tą tyrumą

kuris beprotiškai

vis traukė prie tavęs

už valandas trumpas

tačiau stiprias lyg žaibas

kada širdim visa

suprasdavai mane

dėkosiu tau už tai

ir klausiu

Išsiskyrimas

Pabūki dar

brangioji

šalia manęs

nors aš tyliu

ir su delčia

kalbėt betrokštu

leisk gintarą

mažytį

atminimui

pagautą kątik iš bangų

paslėpt tavam delne

leisk dar akim

tavom pasigėrėti

leisk lūpom savo

paliest tavąsias lūpas

pabūk

brangioji su manim

tyloj

aš noriu kad pajustum

koks skausmas esti

kada žaizdos

atrodo

paviršiuje nėra

o ji

kažkur giliai giliai