Sukaktys, jubiliejai

Laikas iš tiesų greitai bėga. Atrodo tik vakar susipažinau su kolega Albertu. O kai pradedu skaičiuoti kada tai buvo, tai nustembu - beveik prieš trisdešimt metų. Per tą laiką ne viena pūdą druskos  suvalgėme, nemažai kartu įdomių darbų atlikome.

Kolega Albertas gimė 1944 m, kovo 23 dieną,  Šiaulių mieste. Su šiuo miestu jį daug kas riša. Čia baigė vidurinę, čia pradėjo dirbti. Šiauliuose buvo jo pirmieji žingsniai megėjiškoje, vėliau ir profesionalioje žurnalistikoje.  Jis nemažai metų dirbo Šiaulių miesto laikraštyje, buvo literatūrinis darbuotojas. Dirbo ir dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute. Įstoja į Lietuvos žurnalistų sąjungą, vėliau ir į Lietuvos dailininkų sąjugą. Keturius metus vadovavo Šiaulių jaunųjų literatų sekcijai. Jau subrendęs kaip žurnalistas ir menininkas jis atvažiuoja gyventi į Vilnių.

„Biblijoje sakoma, kad pradžioje buvo Dievo žodis. Žurnalistui žodis - svarbiausias kūrybos instrumentas. Žodis, deja, nuvertėjo. Kiekvienas šiame painiame laikmetyje kažin ar daug ką nuveiksim, jei nebūsime reiklūs sau, o kritikuosime tik kitus. Tos kritikos šiandien nors vežimu vežk. Lietuva nėra tokia vienintelė. Visame pasaulyje „žaidimo taisykles" diktuoja rinkos sistema. Rinka suartino pasaulį, tačiau dėl to prarandame individualumą. Mes turime išsaugoti savo sąvastį," - sako kolega Albertas.

Nuo jaunystės jį traukė dvi mūzos: žurnalistikos ir meno.  1974 metais jis  baigia Lietuvos valstybinį dailės institutą ir įsigija menotyrininko specialybę.Tačiau žinių troškimas jį vertė nuolat tobulėti. Todėl  įstoja į Maskvos visuomeninių mokslų akademiją, studijuoja  filosofiją.

Jis nesitenkina tik darbu redakcijoje, ima į rankas skulptoriaus kaltus ir iš akmens iškala kelis paminklus, kurie dabar stovi Šiauliuose ir Kuršėnuose.  Jis tapo aliejumi, kelis kolegų portretus mačiau asmeninėse kolekcijose. Jam paklūsta ir grafikos menas. Kuria portretus, draugiškus šaržus, ekslibrisus. Pastarųjų nemažą pluoštą eksponavo pirmojoje Žurnalistų ekslibrisų parodoje, kuri sėkmingai apkeliavo ne vieną ekspozicijos salę Lietuvoje.

Jam ne svetimas ir knygų iliustravimo menas. Jis sėkmingai iliustravo ir kelias mano autorines knygas, pirmąją žurnalistų poezijos knygą „Šitas aidas toli girdis...". Greitai iš spaudos išeis ir jo iliustruota antroji žurnalistų poezijos knyga „Sušvieski, saule".   Beje, ir pirmoje, ir antroje knygoje yra ir kolegos Alberto eilėraščių. Vadinasi, jį galima vadinti ir poetu.

Kolega Albertas reiškiasi ir kaip aktyvus menotyrininkas. Dalijasi spaudoje savo mintimis  apie dailininkus, pristato jų parodas, rašo įžanginius straipsnius įvairių parodų katalogams.

„ Dirbant Šiaulių miesto laikraštyje korespondentu, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, imantis teptuko, skulptoriaus kalto ar bandant nuveikti kitus darbus, teko daugiausia bendrauti su kultūros darbininkais: rašytojais, žurnalistais, dailininkais, aktoriais... Rašiau apie kultūros ir meno problemas, talentingus žmones, jų darbus ir į respublikos žurnalus, laikraščius. Esu paskelbęs daugiau kaip 200 straipsnių, skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose profesinės dailės, architektūros, tautodailės temomis. Kai kurie pranešimai skelbti įvairiuose leidiniuose. Šie keli pastarieji dešimtmečiai, kuriuos pragyvenau Vilniuje, padėjo man priartėti prie profesinio meno, etninės liaudies kultūros, praplėsti filosofinį akiratį," - sako kolega Albertas.

Kartu su kolega Jonu Vėlyviu jis  parašo vadovėlį statybininko profesiją pasirinkusiam jaunimui „Statybos menas. Statybinės medžiagos, Bendrieji statybos darbai" („Minties" leidykla, 2008). Šiame vadovėlyje kolega Albertas praktiškai parašo pasaulio architektūros istoriją. Daugelyje atveju remdamasis ir Lietuvos architektūros, statybos meno pasiekimais.

Kai dirbau „Lietuvos aide" su malonumu ruošiau spaudai jo tęstinį straipsnių ciklą - filosofinius apmąstymus apie mito vietą mene, religijoje, politikoje. Šie apmąstymai verti ir atskiros knygos.

„Nūdienos pasaulyje pilna filosofijos, kurios negalima suprasti, ir šventraščių, kurių niekas neskaito arba jais nesivadovauja. Abejojam dabartiniais siekiais. Ar galim būti geresni? Sąžiningo, dvasingo ar prasmingo gyvenimo ieškojimas lyg ir tampa tuščiu laiko švaistymu. Praeitis, civilizacija, herojiškumas, šimtmečiais gludinta tradicija atsitraukė. Gilesni jausmai tapo iliuzija. Suvokiame, kad turime keistis. Manyčiau, kad mąstyme ir darbuose turi atgimti primiršta gyvenimo GEROJI PRADŽIA: turi pasikeisti kasdieninis žmogaus elgesys. Čia galėtume kur kas daugiau nuveikti ir mes - žurnalistai. Tai būtų tikrieji pokyčiai, nes juos gali patirti visi. Lengva juos pritaikyti gyvenime ir suvokti jų prasmę. Juk tai ir tautos, bet kurios žmonių bendrijos kasdienio buvimo, pažangios egzistencijos ir didelių darbų pagrindas," - sako kolega Albertas.

Pastaraisias metais jis susidomi kompiuterine grafika. Gerai suprasdamas meno subtilybes, jis savo darbais drąsiai teigia, kad kompiuterinė pelė gali būti toks pats meno kūrimo įrankis kaip pieštukas, teptukas ar skulptoriaus kaltas.  

Dabar, savo sukakties proga Žurnalistų namuose jis pristato naują parodą „Žurnalistų portretai" . Joje beveik 40 kolegų portretai, kuriuose galima išskirti dvi stilistines kryptis. Vieną tiktų pavadinti dekoratyvine. Šios krypties darbuose visas portretuojamasis fonas padengtas stilizuota linijine ir spalvinių dėmių ornamentika.Taip sukuriamas judrus,  mirgantis vaizdas primenantis impresionistų darbus. Antra kryptis - pointistinė, nes vaizde dominuoja taškai. Kolegos Alberto pointistinė tapybos maniera būdinga vėlyvajam impresionizmui, kitaip sakant, postimpresionizmui. Ji artimesnė realistinei tapybai, nes skiriama daugiau dėmesio  formai ir spalviniams santykiams. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju kolega Albertas išsaugo portretuojamojo panašumą, tik paryškina charakteringus bruožus, sukuriama  ir atitikanti sumanymą nuotaika. Turint galvoje tai, kad darbai atliekami modernia kompiuterine technika, kolegos Alberto darbus galima pavadinti  šiuolaikišku ar moderniu impresionizmu.

Ši paroda - jau trečioji personalinė kolegos Alberto paroda, kurioje eksponuojami kūriniai atlikti kompiuterine technika, antroji Žurnalistų namuose - pernai buvo kompiuterinės tapybos ir grafikos paroda „Būties ženklai" ir dabar -pirmoji Lietuvos istorijoje  žurnalistų portretų paroda.

Albertai, nuošidžiai sveikinu tave su gražiu jubiliejumi. Tegul tavyje niekada neužgęsta kūrybos ugnelė.

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.