Sukaktys, jubiliejai

Vilniaus dailės akademija švenčia 220 metų Jubiliejų. Šia proga Valdovų rūmuose įvyko Jubiliejui paminėti skirtas renginys, kurio metu Kultūros ministras Šarūnas Birutis akademijai įteikė garbingiausią Kultūros ministerijos ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Tai pirmas kartas, kada ženklas įteikiamas ne asmeniui, o institucijai.

Š. m. lapkričio 19 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje vyks kino operatoriaus Zigmo Gružinsko jubiliejinis kūrybos vakaras. Vakaro metu bus parodytas Z. Gružinsko filmuotas vaidybinis filmas „Ašarų pakalnė" (režisierius Algimantas Puipa, filmas sukurtas Pagal Juozo Gaidžio pjesę, 54 min., Lietuvos televizija, 1994 m.).

Gerbiamieji, šiemet minimos 80-osios Ukrainos holodomoro metinės. Kviečiame prisijungti ir kartu pagerbti Holodomoro aukų atminimą.

Dauguma penkiasdešimtečių vaikystėje skaitė ir deklamavo Violetos Palčinskaitės eilėraščius, daug kas skaitė juos savo vaikams, kažkas galbūt skaito ir vaikaičiams. Susitikti su poete, dramaturge, scenariste, vertėja, pelniusia daugybę apdovanojimų (1978 metais LSSR valstybinė premija už knygą „Namai namučiai“, 1982-aisiais aukso medalis tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje Italijoje už filmą „Andrius“, sukurtą pagal rašytojos scenarijų, 2004 metais Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2009-aisiais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medalis už išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams srityje, 2011 metais – Metų vaikų knygos karalienės titulas), paskatino artėjanti jos gyvenimo sukaktis.

Lapkričio 6 d. Galerijoje „Dailininkų menė“ įvyko nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato rašytojo, dailininko Leonardo Gutausko sukaktuvinis vakaras. Kartu buvo pristatyta ir jo nauja knyga „Fragmentai: trumpoji proza“. Rašytoją Leonardą Gutauską kalbino literatūros kritikas Valentinas Sventickas, apie rašytojo kūrybą kalbėjo literatūrologas prof. Petras Bražėnas, rašytojo kūrybą skaitė aktorius Vytautas Rumšas. Vakarą rengė Rašytojų klubas.

Kompozitorius, profesorius ir dainų kūrėjas Teisutis Makačinas šiemet švenčia 75-metį. Šią gražią progą Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga surengė autorinį T. Makačino koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Lietuvos dailės muziejus spalio 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą "Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903-1954)", skirtą 110-osioms M. Vorobjovo gimimo metinėms. Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorės prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Rima Rutkauskienė (Lietuvos dailės muziejus).

2013 m. spalio 31 d. 17 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius) bus atidaroma literatūrinė-dokumentinė paroda „Maksimas Tankas. Gyvenimo puslapius vartant...”, skirta Baltarusijos poeto Maksimo Tanko 100-čiui. Šią parodą parengė Baltarusijos valstybinis literatūros istorijos muziejus.

Sodinome medelį rugsėjo 28 dieną per patį vidurdienį – 15 valandą. Todėl, be jau mūsų kviestos publikos, susirinko nemažas būrelis po Gedimino aikštę vaikštinėjusių smalsuolių. Ant trimečio ąžuoliuko (Quercus robur L.) šaknų susirinkusieji rankomis užpylė žemių, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, talkinant garbingiems mokslo vyrams Zigmui Zinkevičiui ir Alfonsui Merkiui, jį pašventino. Kaip ir dera tokiam įvykiui įamžinti surašėme Ąžuoliuko sodinimo aktą. Vienas jo egzempliorius saugomas Vilniaus Arkikatedroje, kitas –mano asmeniniame archyve.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir LŽS Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus aplankė kolege Iriną Arefjevą ir pasveikino ja su gražiu jubiliejumi. Irina Arefjeva gimė 1943 metais. Studijavo Vilniaus universitete, kur 1965 metais įsigijo filologės specialybę. Vėliau studijavo Maskvoje, Visasąjunginiame valstybiniame. kinematografijos institute (VGIK). Ten ji 1971 metais įsigijo antrąją - kino kritikės specialybę.

Studijuoti žurnalistiką buvo tik tolima svajonė, nes N. Chruščiovo laikais valdžios buvo nurodyta, kad į šią specialybę priimti galima tik turinčius dvejų metų gamybinio darbo stažą. Žinojau, kad per dvejus metus dirbdamas kolūkyje pamiršiu ne tik daugelį kalbos taisyklių, bet ir istorijos faktų. Tada jau nei apie žurnalistiką, nei apie kitą aukštąjį mokslą nebeverta net svajoti.

Kai sužinojau, kad kolegai Stanislovui Balčiūnui artėja graži 70-mečio sukaktis, suskubau pas jį paimti tą proga interviu. Pasikalbėti būtų apie ką. Jis daug metų dirbo garsiajame „Švyturio“ žurnale, buvo atgaivinęs „Lietuvos švyturį“, dabar „Versmės“ leidykloje baigia išleisti knygą apie savo gimtuosius Užpalius, rengia spaudai knygas apie Palangą ir Neringą...Taip ir būtų įvykę, jei kolega Stanislovas neparodytų savo ranka parašyto rašinio „Užpalių garbės piliečio Stanislovo Balčiūno išpažintis vietoj autobiografijos“. Ji ilgoka, todėl šiandien, sveikdamas kolegą su gražia sukaktimi, paskelbsiu tik šios išpažinties pradžią.

Dabar minime publicisto, kultūros istoriko, aktyvaus spaudos talkininko Albino Vaičiūno garbingą 80-ąjį gimtadienį. Nedaug Lietuvoje vietovių, kuriose net kaimai turi legendas, o apie ten gyvenančius žmones kuriamos dainos. Tačiau tokių kaimų ir tokių žmonių yra. Ir Šakių krašto panemunėse jų surasime. Ten, prie Nemuno, Gegužių kaime, nuo seno plauko legenda apie Gegužėlę, išlydėjusią brolius į karą, graudžiai verkusią ir sielvartavusią. Vakarais Gegužėlės liūdesys ir šiandien atsigirsta ant Nemuno šlaito stovinčios Ilguvos bažnytėlės varpų gaudesy, į kurį įsilieja dar viena senosios ąžuolų giraitės legenda – apie žynį Ilgį... Ir tas žmogus, apie kurį Gegužių kaime skamba daina, ne kas kitas, o ne tik Šakių krašte, bet ir Lietuvoje gerai žinomas kultūros istorikas, spaudos bendradarbis, visuomenininkas ir kraštotyrininkas Albinas Vaičiūnas.