Sukaktys, jubiliejai

Lietuvoje, Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado srityje), gal ir kitose šalyse vyksta iškilmingi minėjimai, Donelaitianos šventės, skirtos lietuvių grožinės literatūros klasiko ir kunigo Kristijono Donelaičio jubiliejui. Žydams švenčiausioji vieta yra Jeruzalė, arabams – Meka, mums, lietuviams, – Donelaičio žemė, ne tik Tolminkiemis, bet ir visa Mažoji Lietuva.

Minime dar vieną sukaktį – sukako 20 metų, kai eina vienintelis Gudijos lietuviams skirtas mėnesinis laikraštis „Lietuvių godos“. Nors sukaktis kukli ir nusileidžia solidiems šių metų jubiliejams, ji verta mūsų dėmesio. Jau 19,5 metų prie laikraščio vairo stovinti jo vyr. redaktorė Marija Šaknienė, su šiluma ir meile pasakojanti apie laikraščio nueitą kelią ir savo skaitytojus, neslepia, jog jei ne išeivijos lietuvių, ypač Lietuvių katalikų religinės šalpos fondo JAV, parama, kažin ar „Lietuvių godos“ būtų sulaukusios šios dienos.

Susirinkę į sostinės rotušę Vilniaus universiteto pedagogai ir buvę žurnalistikos studentai gražiai paminėjo savo kolegos ir mokytojo Virgilijaus Juodakio 80 metų gimtadienį. Pats jubilijatas į šventę atėjo guvus, geros nuotaikos. Nors iš prigimtiems būdamas kuklus ir nemėgdamas oficialių kalbų, jis šį renginį priėmė kaip pareigą palaikyti tradiciją, įvertinti nueitą kelią.

Virtualioje erdvėje ketvirtadienį prasidėjo interaktyvus projektas, kuris kviečia vėl susiburti tuos, kurie susikibę už rankų stovėjo „Baltijos kelyje“ prieš 25 metus. Nors prisiminimai apie „Baltijos kelią“ gyvi kiekviename iš mūsų, dabar galime juos išgyventi dar kartą. Iniciatyvos paskyroje Facebook.com/BaltijosKelias įkurta skaitmeninė archyvinių nuotraukų galerija, kurioje kiekvienas galės ne tik atgaivinti prisiminimus, bet ir pasidalinti jais – atsiųsti turimų nuotraukų iš „Baltijos kelio“. Visi paskyros lankytojai kviečiami ieškoti pažįstamų veidų – savo, artimųjų, draugų ar pažįstamų, žymėti juos, komentuoti, dalintis nuotraukomis ir prisiminimais.

Manau, kad retas, kuriam į rankas patenka Alfonso Nykos - Niliūno eilėraščių knygos, lieka abejingas. Gal būt tokių ir iš viso nėra. Ilgai Lietuvoje apie jį buvo mažai žinoma, nedaug kalbama. Nes jo poetinis talentas atsivėrė jau jam esant išeivijoje, užjūriuose. O sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo nepriimtini, jų veikla, net kultūrinė, buvo ignoruojama.

Minint poeto, eseisto Jono Aisčio (1904–1973) 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą. Lankytojai kviečiami susipažinti su poeto gyvenimo ir darbų apžvalga, kūriniais garso ir muzikos įrašuose, literatūra apie asmenį ir jo atminimo įamžinimą gimtinėje. Taip pat – išgirsti J. Aistį, skaitantį savo eiles, bei pasiklausyti žinomų aktorių skaitomų jo eilėraščių.

Liepos 8 dieną, 17 val. LDS “Arkos” galerijoje (Aušros vartų g. 7, Vilniuje) įvyks Alfonso Čepausko grafikos ir skupltūros jubiliejinės parodos “Istorinės interpretacijos” atidarymas. Alfonso Čepausko kūryba daugiaplanė ir universali. Jo meninių idėjų lauke ekslibrisas, estampas, asambliažas, skulptūra, koliažas. Kelionėse nusipiešti architektūros, keliautojų, poilsiautojų, prašytojų eskizai, tapybos etiudai, tartum mažos poetinės miniatiūros, pasakoja gyvenimiškas istorijas.

2014 m. birželio 19 d. Kultūros ministerijoje žurnalistui, publicistui, visuomenės veikėjui Laimonui Tapinui įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas Laimonui Tapinui skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Prieš sėsdamas rašyti trumpą žodį skaitytojui, pavarčiau „Tėviškės gamtos“ komplektus, peržiūrėjau su šiuo leidiniu susijusią filmuotą medžiagą ir likau giliai sujaudintas visų mūsų – redakcijos, bendraautorių ir skaitytojų – per dvidešimt penkerius metus atliktų darbų turiniu, kryptingumu ir ištikimybe Lietuvos gam¬tai, tikrosioms žmonijos dvasinėms vertybėms.

Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame išplėstiniame žurnalo „Mokslas ir technika“ redkolegijos posėdyje buvo prasmingai paminėta seniausio mokslo ir technikos žurnalo Lietuvoje leidybos sukaktis. Į jubiliejinį renginį susirinko gausus būrys mokslininkų, žurnalistų, kitų specialistų, kurie bendradarbiauja su šiuo žurnalu. Įžanginį žodį pristatant žurnalą „Mokslas ir technika“ tarė šį žurnalą leidžiančios UAB "Mokslas ir technika" direktorė Regina Matonienė. Apie žurnalo darbus ir uždavinius kalbėjo žurnalo vyriausioji redaktorė Audronė Šimaitytė–Rimkevičienė.

Birželio 6 dieną žinomam Lietuvos žurnalistui, rašytojui, vertėjui, kino istorikui ir kritikui Laimonui Tapinui sukanka 70 metų.

Birželio 10 d. Rašytojų klube įvyko Pauliaus Širvio premijos laureato poeto Rimgaudo Valentino Graibaus jubiliejinis vakaras su nauja poezijos knyga “Tyliai vėjas prislinko". Dalyvavo poetai Rimgaudas Valentinas Graibus, Henrikas Algis Čigriejus, solistė Jolanta Stumbrienė (sopranas), pianistas Eugenijus Žarskus, rokiškėnų klubo “Pragiedruliai" atstovai, poeto kraštiečiai. Vakarą vedė literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Dabar dažnai tenka susitikti su Virgilijum Juodakiu. Ir beveik visada jį matau su gera nuotaika, linksmą, pilną įvairių idėjų, į gyvenimą žvelgianti su lengvo humoro doze.

Šįmet kiekvienas žurnalistas mini ir švenčia Lietuvos žurnalistų sąjungos 85-metį, o žurnalistų sąjungos Senjorų klubui dviguba šventė – gerbiame pirmininką Stanislovą Pleskų jo garbingo jubiliejaus proga. Gegužės 7 dieną, trečiadienį Senjorų klubo susirinkime, vyksiančiame Lietuvos teatro sąjungos salėje (Teatro, g. 8), sveikinsime kolegą Stanislovą Pleskų su garbingu jubiliejumi. Kas pageidauja pasveikinti – ateikite.

Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks vakaras „Romualdo Granausko pasijos pagal Joną Strielkūną“, skirtas rašytojo Romualdo Granausko 75-mečiui. Romualdo Granausko kūrybos ištraukas ir Jono Strielkūno eiles skaitys aktorė Dalia Jankauskaitė. Vakare skambės dainos Jono Strielkūno tekstais, kurias atliks kompozitorius Andrius Kulikauskas ir birbynininkas Kastytis Mikiška.

2014 m. balandžio 9–11 d. Lietuvos nacionalinis muziejus, minėdamas 200-ąsias Eustachijaus Tiškevičiaus gimimo metines, rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai“. Balandžio 9–10 d. konferencija vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje, balandžio 11 d. – Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Konferencijoje siekiama naujai įprasminti bei įvairiapusiškai aptarti E. Tiškevičiaus asmenybę: pagrindinius biografijos faktus, pilietines ir visuomenines aspiracijas, kultūrinę ir mokslinę veiklą, jos reikšmę XIX a. ir nūdienos Lietuvos visuomenei.

„Dirbant Šiaulių miesto laikraštyje korespondentu, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, imantis teptuko, skulptoriaus kalto ar bandant nuveikti kitus darbus, teko daugiausia bendrauti su kultūros darbininkais: rašytojais, žurnalistais, dailininkais, aktoriais... Rašiau apie kultūros ir meno problemas, talentingus žmones, jų darbus ir į respublikos žurnalus, laikraščius. Esu paskelbęs daugiau kaip 200 straipsnių, skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose profesinės dailės, architektūros, tautodailės temomis. Kai kurie pranešimai skelbti įvairiuose leidiniuose. Šie keli pastarieji dešimtmečiai, kuriuos pragyvenau Vilniuje, padėjo man priartėti prie profesinio meno, etninės liaudies kultūros, praplėsti filosofinį akiratį,“ – sako kolega Albertas.