2024 m. lapkricio 21 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui – 75-eri

2013-11-05
 
Rašytojas ir dailininkas Leonardas Gutauskas

Rašytojas ir dailininkas Leonardas Gutauskas

 

Vytautas Žeimantas

 

Lapkričio 6 d.  galerijoje „Dailininkų menė"  įvyko nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato rašytojo, dailininko Leonardo Gutausko sukaktuvinis vakaras. Kartu buvo pristatyta ir jo nauja knyga „Fragmentai: trumpoji proza". Rašytoją Leonardą Gutauską kalbino literatūros kritikas Valentinas Sventickas, apie rašytojo kūrybą kalbėjo literatūrologas prof. Petras Bražėnas, rašytojo kūrybą skaitė aktorius Vytautas Rumšas. Vakarą rengė Rašytojų klubas.

Leonardas Gutauskas gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune. 1965 m. baigė scenografiją Lietuvos dailės institute. Nuo 1989 m. grupės „24" narys, nuo 1967 m. - Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. - Dailininkų sąjungos narys.

Literatūroje debiutavo 1961 m. eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai". Eilėraščiams būdingas panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas, rafinuota metafora. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose daiktiškumas siejamas su bibliniais įvaizdžiais.

Išleido poezijos rinkinius: „Vartai po diemedžiu" (1976), „Svetingumo namai" (1980), „Krantas" (1982), „Juokdarys" (1985), „Portretas" (1988), „Betliejus" (1996), „Popierinė dėžutė" (1998), „In fine" (2004)

Pasireiškė ir kaip brandus romanistas. Romane „Vilko dantų karoliai" menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romanas autobiografiškas, dalis kūrinio veiksmo vyksta autoriaus vaikystės kaime Vepriuose. Romane „Šešėliai" gvildenama kaltės ir atleidimo tema. Romanuose „Laiškai iš Viešvilės" (išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos". „Kazbek" ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais.

Įdomūs ir jo romanai „Sapnų teologija" (2006) ir  „Musė, studija, Palėpė" (2007).

Išleido daug eilėraščių knygų vaikams: „Du žvirbliai" (1969), „Vaško dvarelis" (1970), „Girių giesmės devynbalsės" (1972), „Sakmės apie bičių darbus" (1973), „Baltasparniai malūnėliai" (1974), kitas.

Rašė ir pasakas:  „Geležinė varlė", (1988), „Auksinė šiaudų šviesa" (1989), „Paskutinė Čepkelių ragana" (2002).

Sukūrė nemažai tekstų ir  muzikos kūriniams. Bendradarbiavo su kompozitoriais Teisučiu Makačinu, Osvaldų Balakausku, Antanų Rekašiumi, kitais.

Aktyviai reiškėsi ir dailėje. Nutapė portretų (Sigitas Geda, 1969 m., Juozas Aputis, 1978 m., Petras Mazūras, 1983 m.), natiurmortų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų („Ūla" 1969 m., „Močiutės atminimui" 1970 m., „Atsisveikinimas su sena sodyba" 1974 m., „Motina. Vaikas ir sodas" 1981 m., „Mergaitė su mediniu paukščiu" 1982 m., „Žuvys ant žalios staltiesės" 1983 m., „Malda" 1993 m.).

Jo tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų - amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti. Ankstyviesiems paveikslams būdinga ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems - statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai. Figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama.

Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Paryžius 1992 m., Sevilija ir Stokholmas 1994 m., Lisabona 1995 m.) Individualios parodos surengtos Lietuvoje 1965 m., 1967 m., 1978 m., 1987 m., 1988 m., 1990 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m.

L.Gutausko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, kai kurie užsienio muziejai.

Jo kūrybinė ir visuomeninė veikla buvo ne kartą garbingai įvertinta: 1981 m. - Lietuvos valstybinė premija, 1992 m. - Rašytojų sąjungos premija už geriausią 1990-1991 kūrinį - romaną „Vilko dantų karoliai", 1995 m. - Stasio Šimkaus premija už eiles N. Sinkevičiūtės „Spalvotam ciklui", 1998 m. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2001 m. - Literatūrinė "Varpų" premija už romaną "Raudonoji jūra", 2001 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius, 2007 m. - Žemaitės premija.

 

Rubrika „Sukaktys, jubiliejai" yra Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-11-08 10:51
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Virginijus

2013-11-08 10:54

Leonardas Gutauskas stebėtino talento žmogus

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media