2020 m. liepos 3 d., Penktadienis

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Eugenijos Šimkūnaitės atminimo vyšnia. Eugenijo Šimkūnaitės metams

2020-06-24
 
Dainius Ručinskas,
LŽS narys

 

Habil. biologijos mokslų daktarei, farmacininkei, žolininkei, daźnai Lietuvos Źiniuone, Źolių karaliene, artimiausių draugų - Lietuvos Ragana vadintai Eugenijai Šimkūnaitei sukanka 100 metų.
Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, źymioji žolininkė savitai ir subtiliai tomis žiniomis dalindavosi su žmonėmis. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai. O dešimčių ir šimtų tūkstančių auditorijos jos laukdavo per radiją. Šimtus straipsnių apie vaistažoles, apie liaudies mediciną ji paskelbė Lietuvos viešojoje viešojoje spaudoje.
Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbų svarbą ir nuopelnus visuomenei, Jos 100-ųjų gimimo metinių proga 2020 paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais.
Vilniuje sėkminga veikianti rašytojo, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" išleido knygą „Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda".
Šioje knygoje jos sudarytojas S. Lipskis pateikia E. Šimkūnaitės autobiografiją, iš rašytinio palikimo, atsiminimus, laiškus. vaizdus.
Profesorė Ona Voverienė sako, kad Eugenija buvo gamtos vaikas, jai kalbėjo ir žolynai, ir miškai, ir akmenukai ežero pakrantėje, ir vėjo sušiauštos Tauragno bangos, todėl tetos, senos žolininkės, kiti kaimo senoliai, gerai pažinę augalus, mokėję juos paruošti, nuo mažens to mokė ir besidominčią tuo menu Eugeniją. Jai perdavė gamtos paslaptis, išmokė užkeikimų ir užkalbėjimų, išmokė suprasti senovės dainas ir pasakas, žolynais gydyti žmones.
E.Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Novorosijske (Krasnodaro krašte) Olgos ir Prano Śimkūnų šeimoje. Kaip ji pati pasakojo, jos motina buvo rusė, senelė - baškirė, o senelis - ukrainietis, stačiatikių šventikas, tėvas - grynas lietuvis. Iš senelės ji paveldėjo plačias strėnas, iš senelio. - romantišką polėkį, o iš tėvo darbštumą, loginį mąstymą. Lietuviai atgavus nepriklausomybę, tėvai grįžo į Lietuvą. Apsistojo Tauragnuose.
Tėvas buvo vaistininkas. Tauragnuose turėjo gražų, šiltą namą, kurio apačioje buvo vaistinė, o viršuje šeima gyveno. Tėvas prekiavo žolėmis ir nemažai jų parduodavo užsienin.
1944 metais grįžtantis frontas ir sovietų okupacija mokslininkei atnešė daug skausmo. Neteko mylimo žmogaus. Patrankos smūgis mūšio metu pateko i Taragnų vaistinę. Užmušė tėvą, kontuzijo motiną, namus su visu turtu sudegino.
E. Šimkūnaitės mokslinių tyrinėjimų kryptis - vaistažolininkystė. Mokslininkė sudarė žemėlapį "Užliejamos Nemuno pievos", parašė knygą "Vaistažolės", ir tapo viena iš bendraautorių knygos "Vaistiniai augalai".
Kita jos tyrimų kryptis - tai lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos palyginamoji analizė su kitų tautų analogiška patirtimi. Šiuo tikslu ji keletą metų dirbo Kazachstane, daug keliavo, bendravo su Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių mokslininkais.
Nuo pat vaikystės E. Šimkūnaitė suprato medžių kalbą, vėliau - jų filosofiją ir jų stebuklingąsias gydomąsias galias. Savo pasakose vaikams ir suaugusiems "Girios medeliai , žali žaliuonėliai", ji atskleidė tas paslaptis, kurias jai medeliai patikėjo ir pašnabždėjo. Štai jaunikaičiui, kurio motulė serga ir kaip žvakelė smilksta, klevas pataria, kaip ją gydyti:
Mano lapeliai - karščiui ištraukti.
Mano žiedeliai - kvapui atgauti.
Mano sulelė -širdžiai atgauti.
Atitiko klevo atsakymas motulės ligą: "Prisileido sulos, prisirinko žiedų, prisiskynė jaunų besprogstančių lapų. Namo parėjęs, davė tų vaistų sengalvėlei - motulė beregint pasveiko.
E. Šimkūnaitė mėgo stipriai pavalgyti ir pati mokėjo skaniai gaminti. Daktarė ypač mėgo riebią kiaulieną. Nors turėjo antsvorio, nesilaikė jokių dietų. Teigė, kad dietų ar badavimų sutirpinti kilogramai atauga dvigubai.
1996 m. sausio 31 d. prof. E. Śimkūnaitė išėjo į Amžinybę. Artimi bičiuliai ant jos kapo Tauragnuose, kur ji atgulė šalia savo tėvų Olgos ir Prano Šimkūnų, pasodino vyšnią. Praėjo devyneri metai. Tauragnų žvyro kalnelyje vyšnia jau išaugo į didoką medį. Ji gražiai žydi ir dera, jos vardas turės būti būti "Giesė".
Tauragnų E. Šimkūnaitės pagrindines mokyklos auklėtiniai šiais mokslo metais rašė mokslininkei skirtą knygą. Kiekviena klasė joje skyrė savo puslapį.
Eugenijs Šimkūnaitės vardas lieka jaunimo atmintyje.
Rubrika Sukaktys, jubiliejia yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-07-01 14:01
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media