2020 m. lapkricio 25 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Kunigui Martynui Mažvydui – 500!

2020-11-18
 
Martyno Mažvydo stogastulpis Gardame, Šilutės r., 2012. Nuotrauka Kęstučio Puloko

Martyno Mažvydo stogastulpis Gardame, Šilutės r., 2012. Nuotrauka Kęstučio Puloko

Kęstutis Pulokas
1520 m. lapkričio 17 d. Laukstėnuose (netoli Gardamo, dabartiniame Šilutės r.) gimė Martynas Mažvydas, evangelikų liuteronų kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai" (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.
Ilgą laiką Martyno Mažvydo gimimo data ir tiksli vieta nebuvo žinomos, spėta, kad iš smulkiųjų bajorų kilęs Martynas Mažvydas Vaitkūnas gimė po 1510 m. paprūsėje - Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože.
Veikiausiai mokslo troškimas Martyną Mažvydą atvedė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę. Iki 1546 m. jis gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio (ca.1510-1545) įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas (Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyniškai rašytame laiške Martynas Mažvydas įsivardija pirmuoju tikėjimo kankiniu - protomartyr).
Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1546 m. birželio 8 d. Martyną Mažvydą pakvietė į Karaliaučių ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. (pirmasis iš LDK studentų lietuvių). Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. Martynas Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.
Lietuviška raštija rūpintis Martynas Mažvydas pradėjo dar gyvendamas LDK. Pirmąją knygą „Katekizmusa prasti žadei..." išleido studijuodamas Karaliaučiaus universitete. Vėliau parengė „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino" (1549 m.) ir pirmąją lietuvišką bažnyčios agendą „Forma krikštymo" (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas - giesmynas „Giesmės krikščioniškos", kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis - 1566 m., II dalis - 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas (ca.1525-1587). Po Martyno Mažvydo mirties taip pat liko jo parengtas rankraštinis veikalas apie Eucharistijos sakramentą (jį savo Enchiridione 1575 m. paskelbė Baltramiejus Vilentas) ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų" aiškinimu (Parafrazis, jį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas).
Eidamas vos keturiasdešimt trečiuosius gyvenimo metus, kunigas Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d., buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje...
Kunigo Martyno Mažvydo darbus naujai įprasminti XX a. pradžioje padėjo dr. Jurgis Gerulis (1888-1945), būsimasis Karaliaučiaus universiteto profesorius bei rektorius, 1919-1922 m. vadovavęs Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarui. Karaliaučiaus archyve 1921 m. jis surado Martyno Mažvydo giesmyną „Giesmės krikščioniškos". 1922 m. Jurgis Gerulis Kaune išleido Martyno Mažvydo raštų fotografuotinį leidimą „Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams", po metų leidimą vokiečių kalba pakartotojo Heidelberge - „Die ältesten litauischen Sprachdenkmäler, bis zum Jahre 1570".
Minint pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų, 1947 m. Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Įdomu, kad dabartinis Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas buvo pašventintas 1843 m. gegužės 21 d., t.y. praėjus lygiai 280 metų po Martyno Mažvydo mirties. 1987 m. birželio 21 d. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčią papuošė jos priešakinėje dalyje į lauko nišas įkomponuotos tautodailininko Antano Bagdono (1928-2015) sukurtos Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūros.
1988 m. Martyno Mažvydo vardu Vilniuje pavadinta būsimoji Nacionalinė biblioteka, joje 1997 m. atidengtas Martyno Mažvydo paminklas (skulptorius Gediminas Jokūbonis). Dar 1979 m. Martyno Mažvydo skulptūra pastatyta šalia Birštono bibliotekos (skulptorius Vladas Žuklys).
1997 m. plačiai minint pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejų, Martyno Mažvydo paminklas atidengtas ir Klaipėdoje (skulptorius Regimantas Midvikis). Tais pačiais 1997 m. sukurtas knygos jubiliejui skirtas režisieriaus Juozo Saboliaus dokumentinis filmas „Po 450 metų. Mažvydas".
1998 m. vasario 19 d. Ragainėje (dab. Nemanas, Kaliningrado sritis) prie buvusios bažnyčios bokšto sienos pritvirtinta memorialinė Martyno Mažvydo lenta, tų pačių metų birželio 19 d. dar viena memorialinė lenta atidengta Kaliningrado universitete.
2001 m. gegužės 7 d. Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna, numanomoje Martyno Mažvydo gimtinėje, atidengtas paminklinis akmuo. 2007 m. gegužės 4 d. Gardame, o rugsėjo 29 d. Žemaičių Naumiestyje iškilo Martynui Mažvydui skirti ąžuoliniai stogastulpiai (skulptorius Vytautas Bliūdžius).
Nuo 2009 m. už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui kasmet skiriama LR Kultūros ministerijos įsteigta Martyno Mažvydo premija.
2012 m. kompozitorius Vytautas Juozapaitis sukūrė oratoriją „Mažvydas" penkiems solistams, dviem mišriems chorams, pučiamųjų, kanklių orkestrams, vargonams ir mušamiesiems. Dar 1996 m., artėjant pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui, kompozitorius buvo koncertiniam atlikimui parengęs Martyno Mažvydo „Katekizmo" giesmes, kūrinį pavadinęs „Martyno Mažvydo katekizmo PRADESTYSE giesmės šventos". 1997 m. Martyno Mažvydo giesmių albumą išleido ir dainininkas Danielius Sadauskas (1940-2015).
2013 m. prisimenant Martyno Mažvydo mirties 450-ąsias metines, Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje kovo 9 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „M. Mažvydo giesmių reikšmė ir tautinis identitetas" (apie ją išsamiau žiūr.: „Lietuvos evangelikų kelias", 2013, Nr.3, p.1,4-5). Konferenciją papuošė Vytauto Juozapaičio atnaujintos oratorijos „Mažvydas" fragmentai. Visa oratorija, kurioje drauge su kitais atlikėjais giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų chorai, nuskambėjo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 21-ąją, Martyno Mažvydo mirties dieną, koncertą įrašė Lietuvos televizija.
Kad Martynas Mažvydas gali būti gimęs 1520 m., imta kalbėti 2019 m. pabaigoje, artėjant numanomam jo 500 metų jubiliejui, gimimo datą patvirtinančių dokumentų minėta esant Berlyno archyvuose. Deja, 2020-uosius Lietuvoje paskelbti jubiliejiniais Martyno Mažvydo metais neprisiruošta. Vėlesnius planus sujaukė ir šių metų pradžioje pasaulį apėmusi pandemija bei kovo viduryje Lietuvoje paskelbtas ir tris mėnesius trukęs pirmasis karantinas.
Tik kovo 11 d., švenčiant Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, Vilniuje suskubta surengti Kęstučio Jakšto režisuotos koliažinės operos „Mažvydas" premjerą, kartu paminėtos ir literatūrine išmone kunigo biografiją apipynusios dramos „Mažvydas" autoriaus Justino Marcinkevičiaus (1930-2011) gimimo 90-osios metinės. Planuota, kad koliažinė opera „Mažvydas" lankys ir kitų Lietuvos miestų scenas...
Vilniaus universiteto bibliotekoje nuo 2009 m. balandžio pradžioje vieną dieną viešai eksponuojamą Martyno Mažvydo katekizmą šiemet kviesta apžiūrėti virtualiai.
Gyvą Martyno Mažvydo jubiliejui skirtą konferenciją „Mažvydo šviesa" spalio 17 d. Kaune Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje surengė VšĮ „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė", Kristijono Donelaičio draugija, Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba ir dar kelios visuomeninės organizacijos. Pagrindinį konferencijos pranešimą „Reformacija, Prūsijos hercogas (kunigaikštis) Albrechtas Brandenburgietis ir Martyno Mažvydo 500-osios metinės" skaitė dr. Algirdas Matulevičius.
Kunigo Martyno Mažvydo jubiliejų ketinta prisiminti ir tradicinėse bendrose Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Reformacijos šventės pamaldose, kurios šiemet spalio 31 d. planuotos Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų parapijoje. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jubiliejų paminėti ketino lapkričio 5 d. kasmetiniame Reformacijos dienos minėjimo vakare Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje. Deja, dėl pandemijos antrosios bangos pastaruosius renginius nuspręsta atšaukti.
Martyno Mažvydo atminimas dar bus įamžintas ir Vilniuje Reformatų skvere Pylimo gatvėje Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva statomame Lietuvos Reformacijos ir lietuviškosios raštijos pradininkų paminkle. Paminklui toliau renkamos visuomenės aukos. Apie paminklą daugiau sužinoti galima Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos interneto svetainėje reformacija.lt.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-18 13:20
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media