Sukaktys, jubiliejai

Audronė Berezauskienė

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo sausio 7 d. iki vasario 18 d. lankytojams atverta paroda „Gamtos grožis Broniaus Šablevičiaus akimis", skirta gamtos mokslų daktaro, literato ir gamtos puoselėtojo Broniaus Šablevičiaus 80-mečiui. Tai ne tik paroda – tai gyvas pasakojimas apie žmogų, kurio gyvenimas ir veikla tapo nuolatiniu dialogu su gamta, o mokslas ir kūryba susiliejo į vientisą pasaulėvoką.

Sausio 21 dieną Anykščių viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su parodos autoriumi. Į biblioteką susirinko gausus būrys Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia", Trečiojo amžiaus universiteto knygų klubo „TAU" narių bei mokslininko, literato dr. Broniaus Šablevičiaus kūrybos gerbėjų. Susitikimas tapo ne tik pažintimi su iškilia asmenybe, bet ir prasminga švente – dr. Broniaus Šablevičiaus 80-mečio paminėjimu.

Nuoširdūs padėkos žodžiai ir bičiulių sveikinimai

Renginį pradėjusi Viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė bibliotekininkų bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojo kraštiečiui už ilgametį, atsakingą ir prasmingą bendradarbiavimą su biblioteka, aktyvų dalyvavimą Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos veikloje bei reikšmingą indėlį rengiant leidinį „Anykščių tautodailininkai. Biobibliografinis žodynas" (2024).

Ypatingai pabrėžta ir Broniaus Šablevičiaus dovana Anykščių rajono bibliotekoms – knyga „Anykščių krašto gamta" (2024), praturtinusi fondus ir paskatinusi skaitytojus dar giliau pažinti gimtojo krašto gyvąją gamtą. Direktorė taip pat akcentavo mokslininko nuoseklius Anykščių krašto gamtos tyrinėjimus, dalijimąsi žiniomis ir įžvalgomis, kurios stiprina bibliotekos, kaip kultūros ir pažinimo centro, misiją.

Jubiliatą pasveikinti atvyko ir Anykščių gyvasis klasikas – rašytojas, kraštotyrininkas Rimantas P. Vanagas su žmona Vijoleta. Jie Broniui padovanojo naujausią R. P. Vanago knygą „Artimieji". Šilti sveikinimo žodžiai skambėjo ir iš alpinisto, kraštotyrininko Vlado Vitkausko, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininko Tautvydo Kontrimavičiaus, kraštotyrininko Artūro Šajevičiaus bei kitų bičiulių lūpų.

Citata, kviečianti susimąstyti

Šio straipsnio autorė pristatydama svečio gyvenimo ir veiklos kelią, perskaitė naujausią Broniaus Šablevičiaus citatą, kuri, pasak autoriaus, jam šiuo metu itin svarbi:

„Negalvok.
Jei galvoji – nesakyk.
Jei galvoji ir sakai – nerašyk.
Jei galvoji, sakai ir rašai – nepasirašinėk.
Jei galvoji, sakai, rašai ir pasirašinėji – nesistebėk."

Kodėl būtent taip galvoja autorius, jis paliko klausytojams patiems pamąstyti. Tačiau žvelgiant į jo nuveiktus darbus, sunku nesistebėti – B. Šablevičius per gyvenimą eina matydamas vabzdžius, augalus, paukščius ir žmones, viską fiksuoja, apmąsto, užrašo ir dosniai dalijasi su kitais.

Gyvenimo kelias: nuo istorijos iki biologijos

Bronius Šablevičius gimė Devenių kaime (Anykščių r.), mokėsi Dabužių septynmetėje mokykloje, vėliau – Buivydiškių žemės ūkio technikume, kur įgijo sodininko profesiją. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kurį baigė 1975 m.

Kurį laiką dirbęs Anykščių rajono kultūros skyriuje kultūros ir istorijos paminklų apsaugos metodininku, jis vis aiškiau suvokė, kad tai – ne jo tikrasis pašaukimas. „Aš galiu antrą kartą studijuoti – kaip žaibas trenkė ši mintis", – prisiminė mokslininkas. Ryžtingas sprendimas pakeitė jo gyvenimą: 1977–1983 m. jis neakivaizdžiai baigė biologijos studijas Vilniaus pedagoginiame institute, tuo metu dirbdamas Aukštaitijos nacionaliniame parke.

1993 m. Bronius Šablevičius apgynė disertaciją „Erelio žuvininko veisimasis, ekologija, elgsena ir apsaugos Lietuvoje strategija" ir jam buvo suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis.

Erelis žuvininkas – penkiolikos metų pašaukimas

Susitikimo metu mokslininkas gyvai pasakojo apie savo tyrimus. Pradėjęs nuo vabalų ir apkeliavęs beveik visą Lietuvą, jis galiausiai atsidėjo erelio žuvininko tyrinėjimams. „Tai labai specifinis paukštis – jis minta tik žuvimis. Beveik kiekvienoje šalyje erelis žuvininkas įrašytas į Raudonąją knygą", – pasakojo mokslininkas. Šiems tyrimams jis skyrė daugiau nei penkiolika metų: ieškojo lizdų, stebėjo paukščių elgseną, fiksavo jų balsus ir net išskyrė skirtingus balsus pagal psichologines būsenas. „Negaliu sakyti, kad šis paukštis negalvoja. Jis kontaktuoja", – teigė tyrėjas. Už mokslinius tyrimus saugomose teritorijose, straipsnius ir knygas apie gamtą 2011 m. Broniui Šablevičiui pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas garbingas „Gamtos riterio" titulas.

Žodis, kuris turi prasmę

Ne mažiau įdomi ir Broniaus Šablevičiaus literatūrinė veikla. Apie poeziją jis kalbėjo atvirai ir reikliai: „Man baisi poezija, kuri nieko nereiškia. Ji turi nešti žinią, kad žmogus suklustų."
Ypatingą vietą jo kūryboje užima penkiaeiliai – trumpi, bet talpūs tekstai, reikalaujantys, pasak autoriaus, didelės minties koncentracijos. „Negali išsiplėsti kaip malkų krūva. Turi būti esmė, metafora, ritmas", – dalijosi kūrybos paslaptimis mokslininkas.

Gyvenimas, vertas stebėtis

„Kas tu per vaikas – visoje familijoje tokio nėra", – kadaise sakydavo Broniaus mama. Šiandien šie žodžiai skamba kaip pranašiška įžvalga. Broniaus Šablevičiaus gyvenimas – tai nuoseklus ėjimas paskui smalsumą, tiesą ir atsakomybę už gamtą, žodį ir žmogų.

„Domiuosi viskuo, išskyrus fiziką, matematiką ir mechaniką. Žmogus sudarytas mažiausiai iš dviejų pusių: žmogus specialistas ir žmogus kaip žmogus", – sako B. Šablevičius. Ši mintis itin taikliai apibūdina jo asmenybę. Jis – ne tik mokslininkas, bet ir mąstytojas, rašytojas, poetas, gebantis sudėtingus gamtos procesus perteikti jautria, žmogui artima kalba.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja