2022 m. rugsejo 27 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Pranciškaus Skorinos 500-mečiui: originali baltarusių menininkų iniciatyva

2022-07-29
 
Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas atkūrė Skorinos spausdinimo presą

Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas atkūrė Skorinos spausdinimo presą

Gintarė Urniežė
Rugpjūčio 16 d. kviečiame žurnalistus į Energetikos ir technikos muziejų, kur bus pristatomos „Skorinos spaudos dirbtuvės". Šiemet sukanka 500 metų, kai Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę ir išleido pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, „Mažąją kelionių knygelę". Ta proga Lietuvoje gyvenantys baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas atkūrė Skorinos spausdinimo presą ir sukūrė kūrybines dirbtuves.
Rugpjūčio 16 d., antradienį, muziejus kviečia į projekto pristatymą: 17 val. grafikė, senosios spaudos žinovė S. Petuškova skaitys paskaitą „Spausdintinė grafika: nuo ištakų iki šiandienos". 18 val. menininkai ves meistriškumo dirbtuves ir atsakys į lankytojų klausimus.
PRIVERSTINIS STATUSAS
S. Petuškova ir A. Šaporovas, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo pasitraukė į Vilnių. Minske jie buvo įkūrę Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, dirbtuves, aukcionus ir šiuolaikinio meno festivalius. Persikėlę gyventi į Lietuvą čia taip pat rengia parodas, skaito paskaitas, o liepą dalyvavo rezidencijoje „Menų zona" Nidoje.

Pajūryje menininkai sukūrė du projektus. „Aš kūriau stambų žemės meno projektą, skirtą gerai žinomam Baltijos gintarui. Tai interaktyvių geoieškynių (geocaching žaidimo) derinys, tam tikra kriptografija su nuoroda į vietos kultūrą. Neatskleisiu daug detalių, kad išlaikyčiau intrigą, - pasakojo A. Šaporovas. - Sviatlana užimta nauja kūrybos išraiška - audžia rankų darbo kilimus. Įstojome į Lietuvos meno asociacijas, vis dar ieškome savo vietos Lietuvos meno lauke, todėl laukia dar daug iššūkių."

S. Petuškova personalinę parodą surengė Užupio „GODÒ galerijoje", vedė meistriškumo dirbtuves meno studijų studentams. „Įstojau į Lietuvos dailininkų sąjungą, man tai - didelis pasiekimas, - džiaugėsi ji. - Visada buvome aktyvūs ir veiklūs žmonės, bet nuo tada, kai atsidūrėme Lietuvoje, tapome dar produktyvesni, greičiausiai - iš baimės. Priverstinis persikėlimas ir pabėgėlio statusas nėra palankiausias gyvenimo etapas, turėjome persiversti per galvas, kad galėtume įsitvirtinti naujoje šalyje. Regis, kol kas mums sekasi neblogai."
TIK ATRODO PAPRASTA
Šiuo metu savaitgaliais Energetikos ir technikos muziejuje vyksta „Skorinos spaudos dirbtuvės" - jų metu dalyviai susipažįsta su senąją spaudos technika - iš literų surenka ir atsispausdina savo vardą, sveikinimą Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga ar (kantrieji) knygos puslapį. O tuomet įvertina, kuo ypatingas pirmosios spaudos procesas.
„Taip, jis yra kruopštus ir detalus, - kalbėjo A. Šaporovas. - Šiuolaikinis žmogus tiesiog neįsivaizduoja, kad vienai užduočiai kada nors buvo galima skirti metus ar dvejus. Kaip rusų tapytojas Aleksandras Ivanovas galėjo kurti vieną paveikslą, „Kristaus pasirodymą žmonėms", 20 metų? Arba kaip senovės Egipto piramidės statytojas galėjo kalti vieną akmenį visą gyvenimą? Taip pat - ir su spauda. Kiekvienas rankų darbas yra brangus."
Pasak Sviatlanos, grafikos dirbtuvių dalyvius visuomet sužavi šio proceso sudėtingumas. „Man ypač svarbu populiarinti meną - tiek grafikos technikas, tiek kitas vaizduojamojo meno rūšis. Paprastai žmonės, nežinodami, kaip kas nors daroma, mano, kad tai pakartoti - labai lengva. Tačiau kai suteikiame tokią galimybę, išryškėja proceso sudėtingumas, tuo pačiu ir pradedama kitaip vertinti meną bei rankų darbą", - sakė menininkė.
NE VIEN BŪTI MODERNISTU
„Skorinos spaudos dirbtuvių" užsiėmimai skirti visai šeimai, taip pat - tiems, kurie domisi grafika, knygų spauda ir literatūra. Paklausta, ar P. Skorinos vardas šiemet populiarėjo Lietuvoje, Sviatlana sakė, kad jis dar nėra taip žinomas, kaip Baltarusijoje. „Baltarusijoje nerastumėte nė vieno, kuris nežinotų, kas yra P. Skorina. Mums jis - svarbiausia istorinė asmenybė. Tačiau stengiamės situaciją pataisyti ir Lietuvoje", - šypsojosi ji.
P. Skorinos metai sutampa su pasiruošimu minėti Vilniaus 700-ąjį vardo jubiliejų, kuris bus švenčiamas 2023 m. sausio 25 d. Kuo svarbu menininkams prisidėti prie projektų, skitų paminėti istorinius įvykius?
„Mūsų gimtasis Minskas yra 250 metų senesnis už Vilnių. Tačiau, skirtingai nei Vilnius, atrodo kaip tipiškas sovietinis regionas, - tęsė Andrejus. - Pastebėtina, kad beveik visus istorinio paveldo pastatus sunaikino ne Minską plėšę priešai, o sovietiniai miestų planuotojai ir architektai 1960-1970 metais. Pastaraisiais metais viduramžiško miesto centras buvo sugriautas, kad būtų pastatytos plačios alėjos, aikštės ir gyvenamieji kvartalai. Menininkui svarbu gerbti savo tautos paveldą, išlaikyti ir puoselėti tradicijas, ne vien būti modernistu."
DĖMESYS NUKRYPO Į UKRAINĄ
Pradėję projektą menininkai tikėjosi atspausdinti pirmąją LDK išleistą knygą, „Mažąją kelionių knygelę". „Toks buvo mūsų pradinis tikslas - atkurti originalią P. Skorinos knygą tradicinėmis priemonėmis. Iš kultūros srities projektas pasuko edukacine linkme, stengiamės kuo įmanydami prisidėti prie šios krypties, - svarstė A. Šaporovas. Ir pabrėžė: - Yra vienas reikšmingas įvykis, kuris pritemdė slavišką kultūrą. Tai - karas Ukrainoje, į ją nukreiptas visas mūsų dėmesys. Dalyvaudami labdaros aukcionuose, parduodami ten savo kūrinius, siekiame patys paremti Ukrainą. Į ją ir Europos vienybę dabar nukreipti mūsų darbų tikslai ir širdys."
Sviatlana kūryboje tęsia politines temas ir protestą. „Rudenį Užsienio reikalų ministerijoje rodysime keletą savo naujų darbų karo Ukrainoje tema. Dalyvavome labdaros aukcionuose, pervedėme pinigus fondams, visą pavasarį aktyviai savanoriavome ir padėjome pabėgėliams. Mums šis karas yra tragedija, nes nesugebėjome padaryti revoliucijos savo šalyje, dėl to kenčia mūsų kaimynė Ukraina. Jei mums būtų pavykę, greičiausiai karas nebūtų prasidėjęs", - kalbėjo ji.
Susitikimas su menininkais vyks rugpjūčio 16 d. Energetikos ir technikos muziejuje. S. Petuškovos paskaita „Spausdintinė grafika: nuo ištakų iki šiandienos" bus skaitoma rusų kalba. Meistriškumo dirbtuvės, klausimai ir atsakymai bus verčiami į lietuvių kalbą. Renginys nemokamas.
Energetikos ir technikos muziejaus projektas skirtas paminėti P. Skorinos metus ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldą. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos - S. Petuškova ir A. Šaporovu - atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas ir sukurta edukacinė programa, leidžianti visuomenei geriau susipažinti su senąją spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais. Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
 

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Urniežė
Komunikacijos koordinatorė
VšĮ Lietuvos energetikos muziejus
868387014
gintare@etm.lt

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-29 10:26
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media