Televizija

Kviečiame žiūrėti paskutinį, ketvirtąjį, laidos „Žurnalistikos DNR“ epizodą. Laidoje nagrinėjame dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį šiuolaikinėje žurnalistikoje bei kasdieniame gyvenime - technologiją, kuri tampa vis sunkiau atpažįstama, nors iš esmės tėra įrankis, stokojantis tikrosios sąmonės. Naujos technologijos kelia esminių reguliavimo klausimų. Skirdami dėmesį artėjančiam DI akto įsigaliojimui ir privalomam DI generuojamo turinio žymėjimui, svarstome, ar nėra natūralu, kad kiekviena technologija yra sukurta palengvinti žmogaus darbą. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti, kad DI modeliai yra kuriami verslui. Aptariame pasaulines diskusijas apie pažangesnes DI architektūras bei būtinybę reguliuoti šią sritį. Taip pat keliame filosofinį klausimą: ar technologinis patogumas nepradės stumti į šoną autentiško žmogiškojo bendravimo, kai, siekdami išvengti emocinio diskomforto ar nepatogių situacijų, žmonės vis dažniau rinksis sąveiką su dirbtiniu intelektu? Laidoje dalyvauja prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė (Mykolo Romerio universiteto tyrėja, lektorė). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje.

Artėjant Lietuvos radijo šimtmečiui, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) pradeda rengti išskirtinį vaizdo tinklalaidžių ciklą „Vilniaus radiofonas – keturios okupacijos“. Projektas jungia istorinę apžvalgą ir diskusijas apie šiandienos medijų raštingumą, kritinį mąstymą bei visuomenės saugumą informacinėje erdvėje. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.