2020 m. gruodžio 4 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Televizija

*print*

Archyvas :: Kas penktas namų ūkis dar turi kineskopinį televizorių

2020-08-25
 
Linos Petraitienės foto

Linos Petraitienės foto

Šiuo metu apie pusė namų ūkių turi du ir daugiau televizorius (47 proc.), antra tiek - vieną televizorių. Nei vieno televizoriaus neturi tik apie 5 proc. namų ūkių Lietuvoje. Tiesa, kas penktas namų ūkis dar turi kineskopinio tipo televizorių, rodo „Kantar" tyrimas. 
Tyrėjai fiksuoja, kad per pastaruosius trejus metus daugiau nei trečdaliu (38 proc.) padaugėjo namų ūkių, turinčių bent vieną išmanųjį TV. 
„9 iš 10 namų ūkių yra LCD, plazminis arba LED televizorius. Bent vieną skaitmeninį priedėlį šiuo metu jau turi kone kiekvienas namų ūkis, nedaug nusileidžia ir skaitmeninė televizija - vos keli procentai ja nesinaudoja. Pastaruosius kelerius metus fiksuojame apie 6-7 proc. respondentų, planuojančių artimiausiais metais pirkti televizorių - kuriasi nauji namų ūkiai, televizoriai keičiami į naujesnius, be to, dalis vis dar turi kineskopinius televizorius", - sakė Lina Petraitienė, „Kantar" media tyrimų ir įžvalgų vadovė.

 

Kineskopinių TV sumažėjo dešimtadaliu
Penktadalis namų ūkių dar turi kineskopinį TV, nors jų per pastaruosius trejus metus sumažėjo dešimtadaliu.
„Prieš trejus metus, dar kas trečias namų ūkis turėjo šio tipo televizorių. Iš duomenų matome, kad kineskopinius televizorius daugiausia turi vyresnio amžiaus gyventojai (60 metų ir vyresni), taip pat ten, kur namų ūkyje gyvena vienas asmuo. Matomai, šie prietaisai buvo įgyti prieš daugelį metų ir kol atlieka savo funkciją, ta karta nelinkusi jų iškart atsisakyti, be to, kineskopinis televizorius dažniau tarnauja ne kaip pagrindinis, bet kaip papildomas televizorius namuose", - sako L. Petraitienė. 
Pasak jos, LCD, plazminių ar LED santykis per metus nepakito, 90 proc. namų ūkių turi tokio tipo televizorių. Išvis jokio televizoriaus neturi vos 5 proc. namų ūkių.

 

 

Dešimtadaliu padaugėjo integruotų priedėlių
Bent vieną skaitmeninį priedėlį šiuo metu Lietuvoje turi praktiškai kiekvienas namų ūkis (98 proc.) turintis televizorių. Auga tiek integruotų, tiek išorinių priedėlių skaičius, o pastaruosius juos naudoja daugiau kaip 85 proc. namų ūkių, turinčių TV. Integruotų priedėlių per trejus metus padaugėjo dešimtadaliu.

 

 

Sparčiausiai augo internetinio protokolo TV
Prieš aštuonerius metus išjungus analoginę televiziją, jau kelerius metus dominuoja skaitmeninė nemokama antžeminė televizija. Ja naudojasi 41 proc. namų ūkių ir šis skaičius pastaruosius kelis metus svyruoja paklaidos ribose. Sparčiausiai augo internetinio protokolo televizija (IPTV). 
„Per pastaruosius trejus metus IPTV augo sparčiausiai, ją naudojančių namų ūkių padaugėjo iki 28 proc., tai yra 6 proc. punktais ir beveik susilygino su kabeline televizija, kurios vartotojų skaičius yra apie 30 proc. namų ūkių. Kitų priėmimo tipo naudotojų skaičius beveik nekito", - sako „Kantar" ekspertė.

 

 

Ketvirtadalis žiūri TV atidėtai 
Daugėja ir namų ūkių, turinčių galimybę atidėtai žiūrėti įrašus. 
Šiuo metu jau pusė namų ūkių (51 proc.) turi galimybę žiūrėti TV programas atidėtai ir kas antras iš jų tuo pasinaudoja bent kartą per savaitę (28 proc.). Per trejus metus žiūrinčių TV turinį per televizorių atidėtai bent kartą per savaitę padaugėjo net 8 proc. punktais", - sakė L. Petraitienė.

 

 

Daugės žiūrinčių TV turinį ne per televizorių
Pasak ekspertės, nors televizoriai lieka dominuojančiu prietaisu žiūrėti televiziją (89 proc. žiūri TV per televizorių), 82 proc. namų ūkių turi prietaisą, prijungtą prie interneto (kompiuterį, planšetę arba išmanųjį telefoną), tad vis daugėja galimybių žiūrėti televiziją nebūtinai per televizorių. 
„Per pastaruosius trejus metus labiausiai (kone penktadaliu) padaugėjo mobiliųjų telefonų, prijungtų prie interneto - anksčiau juos turėjo kas antras, dabar jau trys ketvirtadaliai. Ir matome, kad, tarkime, Z karta jau apie trečdalį TV laiko žiūri kituose ekranuose. Prognozuojame, kad ši tendencija stiprės, o vis didesnį pagreitį įgis ir vadinamosios video on demand platformos", - sakė „Kantar" media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

 

 

Apie „Kantar" 
„Kantar" yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti daugiau kaip 28 tūkst. savo srities specialistų daugiau nei 90 šalių. „Kantar" yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti. Bendrovės įmonėje Lietuvoje dirba per 100 darbuotojų. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-08-25 14:20
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media