2019 m. spalio 22 d., Antradienis

Televizija

*print*

Archyvas :: Rita Miliutė: „Nesu iš tų, kuri norėtų numirti televizoriuje"

2019-09-16
 
Rita Miliutė

Rita Miliutė

 

Lukas JOGAILA

Žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė, laidų „Teisė žinoti" ir „Dienos tema" vedėja Rita Miliūtė į gimtąją Kretingą dažniausiai susiruošia per šventes tėvų aplankyti, o, Palanga vasarą įžymybės netraukia. „Oi, ne - man per triukšminga ten vasarą, geriausiai Palangoje jaučiuosi, kai nutyla šurmulys. Man geriausios atostogos -mano kaime, kuris yra 100 kilometrų nuo Vilniaus. Kai išeisiu iš televizijos, būtinai sodyboje avių pulką laikysiu ir kapstysiuos darže," - šyptelėjo R. Miliūtė.

- Kokios paprastai būna jūsų atostogos?

- Jos būna įvairios. Kartais tingios, kai visai nieko neveikiu, bet taip atsitinka nedažnai. O dažniausiai - aktyvios: sodyboje žolę pjaunu, turiu šunį, keliauju - turiu mėgstamą, tylią vietą Graikijoje. Su draugais dažniausiai į ją vykstu - mano sūnus, su kuriuo vykdavau ten anksčiau, jau didelis, tad turi savo planų atostogoms.

- Gal ateityje, kai išeisite iš televizijos, ir gyvuliukų įsigysite?

- Na, gaL. Karvės ir arkliai man patinka, bet labiausia patinka avys...

- Kaip dažnai pasiekiate pajūrį?

- Kretingą, kurioje gyvena mano tėvai, pasiekiu dažniau, ypač per šventes, Palangą - rečiau. Kai vykstu į pajūrį, stengiuosi ir darbo reikalus sutvarkyti tam krašte.

- Kokias asociacijas jums kelia jūra?

- Nukelia į vaikystę. Vasarą tėtis mane pasiimdavo iš mokyklos ir mes važiuodavome į Baltiją maudytis. Ką ir kalbėti - jūra veikia gerai.

- Ko - akmenėlių ar pinigėlių - esate į jūrą daugiau įmetusi?

- Akmenėlių. Pinigėlių niekur nemėtau.

- Jeigu vis tik šią vasarą monetą į jūrą sviestumėte, ko jos prašytumėte?

- Kad dažniau pamatyčiau jūrą.

- Jūs - žinomas televizijos veidas. Ar žinomumas gyvenime dažniau padeda ar koją pakiša?

- Atvirai pasakius, nesu pastebėjusi, kad jis man kaip nors labai padėtų. Jeigu kas nors yra linkęs padėti, tiesiog padės, nepriklausomai, ar kitas žmogus - žinomas ar ne.

- Ar dažnai jus gatvėje už alkūnės pačiumpa kokia nors senutė ir padėkoja, kad jūs jai savo laidoje atvėrėte akis - atskleidėte tiesą?

- Negaliu pasakyti, kad tai nutinka dažnai. Va, vakar (kalbėjomės gegužės 30 dieną) vienas žmogus parduo-tuvėje, prie kasos, atsisuko ir abu trumpai šnektelėjome... Kai matau nepažįstamo žmogaus judesį link manęs, pa-galvoju:„Bus malonu ar ne? Kiek tai truks?"

- Jūs - televizijos veteranė. Ar išėjimas į gyvą eterį jums dar kelia stresą?

- Ne, streso nekelia. Man tai jau - monotonija ir rutina. Bet nebūtų teisinga sakyti, kad aš prieš laidą visiškai nesijaudinu. Jauduliuko yra - be jo gal ir nusišnekėčiau ar kvailai kartais atrodyčiau. Kai aš jau visiškai nesijaudinsiu išeidama į eterį, bus blogai (šypteli).

- Ar laidos svečias šalia jūsų lemia jūsų jaudulio lygį?

- (Mąsto) Priklauso nuo to, koks tas žmogus. Visada pasidomiu, su kuo teks bendrauti. Ir archyvus kartais pasižiūriu, ir savo pačios užrašus pavartau, ir „pagūglinu"

pašnekovą. Tinkamas pasiruošimas yra vienintelis dalykas, kuris gali sumažinti jaudulį. Visada pagalvoju, ar laidos svečias - šnekus žmogus ar ne. Kartais turiu įvertinti, ar jis bus linkęs meluoti. Mano pareiga - neleisti meluoti.

- Ar dažnai„sugaunaute" laidos svečius meluojančius?

- Kai kuriuos - nuolat (nusijuokia). Yra tokių, kurie niekada nemeluoja.

- Kas tie patologiniai Lietuvos melagiai?

- Dažniausiai - politikai. Nenorėčiau „smulkintis" iki konkrečių pavardžių. Nesu sutikusi, tarkime, mediko, kuris meluotų ar bandytų nutylėti ką nors. Juk žmonės ateina į laidą paaiškinti dalykus. Politikai mano, kad jeigu jie neatsakys į mano klausimą, tai to nepastebėsiu nei aš, nei žiūrovai. Taip nėra.

- Neįmanoma visko žinoti, o jūs laidoje kalbate įvairiausiomis temomis. Ar nusišnekėjote kada nors?

-Turbūt ir nusišnekėjau, bet kiek - reikėtų klausti kiekvienos srities specialisto. Aš niekada netvirtinu, kad aš išmanau viską. Tai - neįmanoma. Kai man žmonės sako „jūs tiek daug žinote", aš atsakau:„Nieko mes nežinome. Mūsų darbas - žinoti, kaip ir iš kur susirinkti informaciją, kuri yra reikalinga."

- Kai pokalbio metu įsivyrauja nejauki tylos minutė, kaip ją įveikiate?

- Kitu klausimu. Ir būna ne tylos minutė, o sekundė ar kelios jų. Kartais pauzė tiesiog yra reikalinga.

- Ar galite paminėti labai sunkių pašnekovų?

- Kažkuris vienas nėra įstrigęs į atmintį. Pasiruošimo prasme, sunkiausia kalbinti Druskininkų merą Ričardą Malinauską. Vienu metu jis turėjo tris bylas trijose teisminėse instancijose - teko ne vieną valandą laidai ruoštis. Aš mėgstu lygiaverčius pašnekovus. Labai nemėgstu tokių, kurie mano, kad tu esi durnė, todėl laidoje galės „kabinti makaronus" ir „pudrinti tavo smegenis".

- Ar buvo taip, kad lauktas pašnekovas į laidą neatvyko?

- Buvo. Vienais metais, kai „Teisė žinoti" buvo kilnojama iš vienos savaitės dienos j kitą, kai kurie žmonės tiesiog „susipainiodavo."

- Ką darėte nepasirodžius pašnekovui?

- Skubėjau ieškoti kitų. Žinoma, jie už durų tavęs nelaukia. Dažniausiai laidoje būna ne vienas pašnekovas. Kartais kvieti tris pašnekovus, jei vienas jų atvyksta vėluodamas, laidos planas neišvengiamai „griūva."

- Ar teko laidoje ką nors „iškirpti", keiksmažodį ar ką nors baisiai netinkamo?

- Mano laidoje žmonės nesikeikia. Gal ir tiesioginis eteris juos varžo?

- O iš jūsų lūpų keiksmažodžių eteryje yra išsprūdę?

- Neatsimenu. Spėju, kad ne, nes nesu dėl to gavusi televizijos vadovybės įspėjimų (šypsosi). Šiaip gyvenime aš keikiuosi. Galiu blogam žmogui palinkėti, kad jo kulnys į priekį atsisuktų. Mano mėgstamiausias lietuviškas keiksmažodis - avies garbana.

- Laidose jūs - tarsi uola, su nuliu emocijų. Jūs tokia ir gyvenime?

- Esu emocinga, kaip ir visi kiti žmonės. Tik nemanau, kad televizijos laida „Teisė žinoti" yra ta laida, kurioje aš turėčiau rodyti savo emocijas.

- Matyt, ne vienas jums pavydi. Girdi, Miliūtė gali bet kada paskambinti šalies prezidentui, premjerui ir, žinoma, kiekvienam ministrui. Taip ir yra?

- Paskambinti jiems galiu, bet tai nereiškia, kad jie atsilieps.

- Kuris politikas jums yra pasiekiamiausias? Atsimenu, kad Algirdas Butkevičius, kai buvo premjeras, atsakydavo į skambučius ar net pats perskambindavo -jo numeris buvo viešas...

- Tokių, kaip jūs sakote, lengvai pasiekiamų politikų - nemažai. Kalbant apie socdemus, beveik visada gali paskambinti Vyteniui Andriukaičiui - jis labai noriai bendrauja su žurnalistais. Aš to negalėčiau pasakyti apie jūsų paminėtą Butkevičių. Jam galiu prisiskambinti, bet dažniausiai iš jo išgirstu: „Žiauriai noriu į jūsų laidą, bet negaliu atvykti." Valdantieji „valstiečiai" dažnai atsisako ateiti į mano laidas. Spėju, kad daugelis jų nelabai turi ką pasakyti, arba jiems neleidžia kalbėti. Istoriškai taip susiklostė, kad socialdemokratai - suskilę ar ne - geriausiai suvokia, kas yra ži-niasklaida, ir kad politikas privalo su ja bendrauti, o ne bėgti.

- Ar turite teisę pati nuspręsti, apie ką kalbėti ir kokius pašnekovus kviestis?

- Tokią teisę turiu, bet aš turiu įprotį dėl to tartis su savo kolegomis.

- Ar Lietuvos žiniasklaidoje yra tabu temų?

- Nepastebėjau to.

- Ar prisimenate „Teisė žinoti" pradžią?

- Žinoma. Laida atsirado 2008 metais. Tais metais buvau išvažiavusi pasimokyti į Vokietiją. Vienądien klausausi vietinio radijo, o jame apie karą tarp Rusijos ir Gruzijos šneka. Pagalvojau: „Kažkokia nesąmonė - visai nemoku vokiečių kalbos. Negali būti karo tarp Rusijos ir Gruzijos." Klydau.

- O kur matote save po dešimties metų?

- Kaime. „Apsikrovusią" šunimis ir gal net katinais, jei pasiseks.

- Ar žinote, kada užversite televizijos duris visiems laikams?

- Ne, dar nežinau. Tik bijau „įstrigti" ir nesuprasti, kad man jau laikas išjos išeiti... Nesu iš tų, kurie norėtų numirti televizoriuje. Nei palengva, nei, žinoma, staigiai. Iš televizijos reikia išeiti laiku, kaip ir iš sporto. Tikiuosi čia ir savo draugų pagalbos, kad jie pasakytų:„Ei, Miliūte, jau nekaip ekrane atrodai, reakcijos lėtos kaip vėžlio..."

 

Iš " žurnalo "Lietuvos pajūris 2019"

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-16 08:49
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media