2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Televizija

*print*

Archyvas :: TV8: Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos COVID-19 sergamumui

2021-02-05
 
Edita Gavelienė. Laidos "Sveikatos medis" stopkadras

Edita Gavelienė. Laidos "Sveikatos medis" stopkadras

Atėjus šaltajam ir tamsiajam metų periodui, vis dažniau imama kalbėti apie vitamino D naudą žmogaus organizmui ir jo trūkumo svarbą. Mokslinės studijos nustatė ir tai, jog iš saulės gaunamo vitamino stoka turi sąsają su virusinių kvėpavimo takų ligomis, tame tarpe ir COVID-19 virusu. Pasirodo, vitamino D trūkumas šių ligų riziką padidina net apie 40 proc.
Sausio 31 d., TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis" didelis dėmesys buvo skiriamas vitamino D temai. Specialistai teigia, jog vitaminas D yra vienas svarbiausių elementų, stiprinančių žmogaus imuninę sistemą. Jis padeda pasisavinti organizmui gyvybiškai būtinus mineralus, tokius kaip kalcis, magnis bei fosfatai.
Nemažai mokslinių studijų nustatė sąsajas tarp vitamino D ir virusinių kvėpavimo takų ligų - itin didelė šio vitamino stoka peršalimo ligų ir gripo riziką padidina net apie 40 proc. Taip pat vitamino D stoka siejama su nutukimu.
„Šiai dienai yra atlikta labai daug mokslinių tyrimų, įrodančių vitamino D naudą įvairiems organizmo procesams. Jo stoka siejama su įvairiais lėtiniais uždegimais: cukriniu diabetu, onkologiniais procesais, įvairiomis kardiologinėmis patologijomis. Taip pat vitamino D trūkumas sietinas ir su infekcinėmis ligomis, mat tai vienas iš svarbių stiprios imuninės sistemos komponentų", - laidoje pasakojo VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.
Vitaminą D galima gauti su maistu arba iš saulės. Dauguma žmonių, šaltuoju metu sezonu, pasirenka atostogas saulėtuose kraštuose, tačiau šiais metais, dėl koronaviruso pandemijos apribojimų, žiemoti tenka Lietuvoje. Statistikos duomenimis vitamino D trūksta net 80 proc. Baltijos šalių gyventojų. Neretai žmonės pripranta prie nuolatinio nuovargio, dirglumo, galvos ar raumenų skausmų, sukelto būtent šio vitamino trūkumo. Pasak specialistų, sveika ir subalansuota mityba tik teoriškai gali užtikrinti vitamino D reikiamą kiekį organizme, mat su maistu šio vitamino gauname tik apie 10-20 proc. dienos normos.
„Vitamino D formos su maistu gali būti dvi - D2 ir D3. D2 galime gauti su augalinės kilmės maistu, jo gausu saulėgrąžų, alyvuogių aliejuje ar „šitake" grybuose. Bet didesnį dėmesį reikėtų skirti tai maisto daliai, kuri mums duoda vitamino D3. Pagrindinis šaltinis - žuvų taukai, kiaušinio trynys, jūros gėrybės ir pieno produktai, specialiai praturtinti vitaminu D. Tačiau net ir pati taisyklingiausia mityba neužtikrina reikiamos vitamino D normos, tad čia pagalbos ranką ištiesia maisto papildai", - pasakos gyd. E. Gavelienė.
Pasak gydytojos, medicinoje jau seniai yra žinoma, kad žmogaus sveikatos užtikrinimui reikalinga apie 45 maistinės medžiagas, be kurių žmogaus organizmas nefunkcionuotų. Beveik 90 proc. mes jų turime gauti iš išorės, tačiau šių maistinių medžiagų situacija yra subtili tuo, jog viena be kitos jos nefunkcionuoja. Susidėjęs jų kartu poveikis yra ženkliai geresnis žmogaus organizmui. Būtent į tai atsižvelgdami, maisto papildų, tokių kaip „Olidetrim Omega 2000", gamintojai į vieną kapsulę sutalpina ne tik vitamino D, bet ir Omega3 riebalų rūgščių bei vitamino K reikalingas normas.
„Omega3 riebalų rūgštys yra viena iš tų maistinių medžiagų, kurią mes privalome gauti iš išorės, mat mūsų organizme ji nesigamina. Pavyzdžiui, onkologinių susirgimų atveju Omega3 riebalų rūgščių reikia vartoti nemažiau kaip 2 g per dieną, kai tuo tarpu profilaktinė dozė yra 250 mg. Kalbant apie vitaminą D, pastebimas jo efektyvesnis poveikis vartojant kartu su vitaminu K, mat vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį, o vitaminas K tą kalcį iš kraujo perneša į kaulus", - laidoje pasakojo gyd. E. Gavelienė.
BALETO PRIMARIJUS N. JUŠKA RAGINA VYRUS RŪPINTIS SAVIMI
Prostata yra ypatingas organas, neretai vadinamas antrąją vyro širdimi. Jis atsakingas už daugelį funkcijų - gerina vyro atmintį, raumenų tonusą, lytinę potenciją. Prostatos sekretas, kuriame plaukioja spermatozoidai, yra viena iš didžiausių spermos sudedamųjų dalių, turintis didelę įtaką vyro vaisingumui. Žinomas baleto primarijus, dviejų vaikų tėtis Nerijus Juška teigia, jog kalbėti apie prostatos sveikatą bei ligas yra būtina. Jis ne tik pats reguliariai lankosi pas gydytojus, tikrinasi savo sveikatą, bet ir ragina tą padaryti kitus.
„Nematau jokios gėdos kalbėti apie prostatą ir jos ligas. Tačiau turbūt kaip ir man, taip ir daugumai vyrų, kol nesusiduri su konkrečiomis problemomis, tol ir nepagalvoji apie jas. Ir aš toks buvau, tačiau dabar supratau, kad daug geriau savimi pasirūpinti anksčiau, o ne jau išsivysčius ligai. Reikia roges pradėti ruošti vasarą ir išsitirti savo sveikatą, kol nėra per vėlu", - laidoje pasakojo N. Juška.
RUBRIKOJE „AČIŪ, DAKTARE" - PADĖKA SAMARIEČIŲ BENDRUOMENEI
Sausio 25-tąją dieną buvo minima samariečių diena. Lietuvoje ši bendruomenė susikūrė dar 1992 metais ir jau pirmaisiais gyvavimo metais ėmėsi globoti ir remti neįgalius bei socialinių sunkumų turinčius vaikus, vienišus senelius, neįgaliuosius bei socialiai remtinus žmones. Visoje Lietuvoje samariečių organizacija turi 19 skyrių, kurie padeda savo bendruomenės žmonėms.
„Vilniaus mieste ir Vilniaus rajonuose yra registruoja 5 tūkst. savanorių. Dažniausiai šią iniciatyvą renkasi vyresnio amžiaus žmonės, mat jie turi daugiau laisvo laiko. Taip pat turime savanorius moksleivius, kurie noriai dalyvauja maisto dalinimo ar kitose akcijose. Samariečių bendruomenėje yra labai daug įvairių veiklų ir kiekvienas pasiskirsto pagal savo galimybes, tačiau savanorių rankos, o ypač šiai dienai, yra be galo reikalingos", - pasakojo Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rima Žagelienė.
Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis" pradėjo atsinaujinusi - prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+" įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.
„Sveikatos medis" - tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis", kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas - sekmadieniais, 15 val. per TV8!

 

Auksė Šapelytė
TV TOPAS
Projektų koordinatorė
aukse@tvtopas.lt
aukse.sapelyte@gmail.com
+370 67547808

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-02-05 12:02
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media