2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Tylos minutė

*print*

Archyvas :: Atsisveikiname su kolega Julijonu Petroniu

2018-12-10
 
Julijonas Petronis

Julijonas Petronis

Ar matai mane, mano meile, Vidiškiai?
Ar girdi mane, mano skausme, Vidiškiai?
Čia manęs laukia mano tėvai,
Čia manęs laukia mano vaikai.
Čia manęs laukia mano brangiausioji - Nijolė.
Ir aš čia greitai atsirasiu.
Greitai greitai.
Visiems laikams. Visiems amžiams.
Tai - posmas iš paskutinio J. Petronio eilėraščio, kurį jis atnešė į „Gimtosios žemės" redakciją. Gruodžio 9 dieną sustojo plakusi ilgamečio žurnalisto širdis.
J. Petronis gimė 1932 m. vasario 26 d. Ukmergės apskrityje, Kurklintiškių kaime. Žurnalistu pradėjo dirbti 1950 metais, 1954-aisiais tapo tuometinio Ukmergės rajono laikraščio „Tarybinis kelias" redaktoriaus pavaduotoju, nuo 1966 metų - redaktoriumi. 1990 metais išėjo į pensiją. J. Petroniui suteiktas nusipelniusio žurnalisto vardas. 
Visą jo gyvenimą lydėjo spausdintas žodis. Būdamas redaktoriumi, J. Petronis ne tik vadovavo laikraščio leidimui, bet ir rašė straipsnius, apybraižas, satyrinius kūrinius. 
1974 metais žurnalistas išleido knygelę „Ukmergė".
1949 metais J. Petronis Ukmergės berniukų gimnazijoje surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo pirmą vietą. Išėjęs į pensiją jis prisiminė šį jaunystės pomėgį ir vėl grįžo prie poezijos.
Savo eilėraščius spausdino „Gimtosios žemės" laikraštyje, Lietuvos žurnalistų sąjungos, kituose leidiniuose. J. Petronio eilėraščiai buvo išspausdinti ir 2012 metais išleistoje pirmoje Lietuvos žurnalistų poezijos knygoje.
J. Petronis amžino poilsio atgulė Vidiškių kapinėse. 
„Gimtosios žemės" redakcija
*-*-*-*
Liūdna žinia atskriejo iš Ukmergės - mirė kolega, ilgametis Ukmergės rajono laikraščio redaktorius Julijonas Petronis.
Praktiškai jis visą savo gyvenimą paskyrė žurnalistikai. Nors gyveno ir dirbo Ukmergėje, nuoširdžiai dalyvavo ir Lietuvos žurnalistų sąjungos veikloje. Į ją kolega Julijonas įstojo 1958 metais. 1966-1989 metais buvo mūsų sąjungos valdybos narys. Pastaraisiais metais aktyviai dalyvaudavo LŽS Senjorų klubo susirinkimuose, rašė į LŽS internetinį laikraštį, skelbė savo kūrybą žurnalistų poezijos knygose "Šitas aidas toli girdis..." (2012) ir "Sušvieski, saule" (2014).
Jis žavėjo savo pagarba žurnalistikai, mylėjo gimtąjį Ukmergės kraštą, savo šeimą, žmoną Nijolę, kurios netektį labai pergyveno.
Buvo geras bičiulis, nuoširdus draugas. Mums trūks jo mielos šypsenos, linksmo ir šmaikštaus humoro, draugiškumo. Ilsėkis ramybėje, bičiuli Julijonai.

Vytautas Žeimantas
Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 


 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 14:44
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

atolijus

2024-01-15 17:25

buvo tikras komunistas, tą pripažino daugelis žmonių

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas

2018-12-25 13:35

Galia, geras žmogus, geras kolega buvo. Ilsėkis ramybėje.,Julijonai

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media