Jis gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškyje, vargonininko šeimoje. Kadangi tėtė dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas didžiąją vaikystės dalį praleido Pajevonyje.

1962 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigęs pradėjo dirbti Kauno radijo montavimų moksliniame tyrimų institute radijo inžinieriumi. 1980 m. pradėjo dirbti Kauno skaičiavimo technikos remonto gamykloje. Kartu dalyvavo tautinėje ir katalikiškoje veikloje.

Nuo 1978 m. įsitraukė į pogrindinės spaudos platinimą, vėliau pats ėmė rašyti į „Rūpintojėlį", „Aušrą", „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką". 1983 m. jam kilo idėja leisti kultūrinės, filosofinės krypties žurnalą „Viltis", kurio viršelyje buvo psalmės žodžiai: „Atsiųski Viešpatie, savo dvasią, ir atnaujinki žemės veidą". Parengė beveik visų septynių išėjusių „Vilties" numerių medžiagą.

Už šiuos „nuopelnus" buvo nuolat sekamas KGB. 1986 m. gegužės 22 d., ieškodami pogrindinių religinių ir politinių leidinių, kagėbistai jo bute atliko kruopščią kratą. Buvo bandyta sudaryti bylą, bet tvirtų įkalčių KGB nesugebėjo rasti. Nuo tolesnio KGB susidorojimo išgelbėjo Atgimimas.

Už dalyvavimą 1987 m. mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo buvo atleistas iš darbo, keletą mėnesių buvo bedarbis, bet jau plevėsavo Sąjūdžio vėliavos, todėl grąžintas į buvusią darbovietę.

Atgimimo metais įsidarbino atsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete, bet netrukus iš jo buvo pašalintas. Buvo Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Tarybos narys. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją, ėmė redaguoti jos leidžiamą laikraštį „Apžvalga", kartu dirbo Briuselyje kaip Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Baltijos kraštų informaciniame biure, kartu buvusiame neoficialia Lietuvos atstovybe.

Pasibaigus darbo kadencijai ir negalėdamas dirbti oficialiai įkurtoje Lietuvos atstovybėje Belgijoje grįžo į Lietuvą. Nuo 1992 metų pradėjo dirbti laikraščio „XXI amžius" redaktoriumi, kurį laiką kartu būdamas ir „Apžvalgos" redaktoriumi. Vėliau redagavo tik „XXI amžių". Šiam laikraščiui atidavė svarbiausius gyvenimo metus, didžiausią rūpestį ir aukodamas sveikatą. „XXI amžių" E. Šiugžda redagavo iki 2014 metų pabaigos, o vėliau su pertraukomis - iki 2018-ųjų. Paskui iki mirties buvo „XXI amžių" leidžiančios VšĮ „Naujasis amžius" direktoriumi.

2013 metais E. Šiugždą prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo LDK Gedimino ordino riterio kryžiumi.

Kovo 1 dieną E. Šiugžda bus pašarvotas Kaune, šarvojimo salėje S. Žukausko gatvėje šalia Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios.

Kovo 2 dieną 12 valandą išlydimas į tėviškę - Vilkaviškį, ten Šv. Kryžiaus bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Po jų - laidotuvės Vilkaviškio kapinėse, šalia tėvų ir pernai mirusios žmonos.

Romas Bacevičius

„XXI amžiaus" redaktorius

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-03-01 14:06

Atgal

Komentarai (13)

Jūsų el. paštas

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

2023-03-02 13:31

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba nuoširdžiai užjaučia gimines, artimuosius, bendraminčius ir bendražygius mirus ilgamečiam laikraščio „XXI amžius" redaktoriui, Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, aktyviam sąjūdininkui, LDK Gedimino ordino kryžiaus kavalieriui EDVARDUI ŠIUGŽDAI (1944-2023).

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Bagdonas

2023-03-01 16:33

Nuoširdi užuojauta. Teko dirbti „XXI amžiuje“, teko bendrauti su šiuo didžiai gerbiamu Redaktoriumi-Direktoriumi. Tegu lengva Jam būna Tėviškės žemelė...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Egidijus Varnagiris

2023-03-01 16:12

Užuojauta

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rita Stragienė

2023-03-01 16:09

A A

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jūratė Sučylaitė

2023-03-01 15:55

Užuojauta artimiesiems, teko dirbti kartu