Tylos minutė

Vytautas Žeimantas

Vilniuje, rugsėjo 15-ąją, netekome 90-uosius metus ėjusio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, plataus profilio humanitaro, aktyvaus spaudos bendradarbio Arnoldo Piročkino. 

Arnoldas Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko valsčiuje. 1955 m. baigė Vilniaus universitetą, po to kurį laiką dirbo lietuvių kalbos mokytoju. 1963-1993 m. dėstė Vilniaus universitete. 

Parengė habilitacinį darbą „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai". 1987 m. Jam buvo suteiktas habilituoto mokslų daktaro laipsnis. 1991 m. tapo profesoriumi.

Arnoldas Piročkinas paskelbė daug straipsnių apie dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sujungiamuosius sakinius, apie kalbos kultūrą, knygų apie bendrinės kalbos kilmę, skyrė daug dėmesio Jono Jablonskio asmenybei. 

1971-1972 m. Jis stažavo Čekijoje, Brno universitete. Tyrinėjo Čekijos archyvuose esančią lituanistinę medžiagą, vertė iš čekų kalbos, 1973 m. išleido „Čekų kalbos" vadovėlį, sudarė „Čekų-lietuvių, lietuvių-čekų žodyną" (2004 m.) ir "Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių žodyną" (2001 m.).

Išleido monografijas, „Prie bendrinės kalbos ištakų" (2 d., 1977 m.), „J. Jablonskis - bendrinės kalbos puoselėtojas" (1978 m.), „Jonas Jablonskis" (1980 m.), „Mokslas senajame Vilniaus universitete" (su A. Šidlausku, 1984 m.), „Jono Jablonskio laiškai" (1985 m.), „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai" (1995 m., ši knyga buvo išleista ir Lenkijoje), „Lietuvių kalbos savitumas: lietuvių kalbos gretinimas su giminingomis kalbomis" (2016 m.).

Arnoldas Piročkinas daug dėmėsio skyrė ir pedagoginėms, metodinėms priemonėms. Išleido „Priduriamosios konstrukcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje" (1969 m.), „J. Jablonskio seminaras" (1970 m.), „Atpasakojimai IV-VIII klasei" (su Z. Alauniene, 1977 m.), „Administracinės kalbos kultūra" (1990 m.), „Jaunajam lituanistui: mokslinio darbo metodikos pradmenys" (1990 m.), „Lietuvių kalbos pamokos" (1992 m.), „Mokomės lietuvių kalbos: aukštesniojo kurso vadovėlis" (1995 m.).

Parašė apybraižas „Jono Jablonskio leksiniai taisymai" (1970 m.), „Jono Jablonskio gramatiniai taisymai" (1976 m.), „Jono Jablonskio kalbos taisymai" (1986 m.),

Sudarė ir redagavo knygas: „Straipsniai ir laiškai" (1991 m., apie J. Jablonskį), „Jurbarkas: istorijos puslapiai" (1996 m.). 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį „Lietuviškos godos".

Arnoldas Piročkinas išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo Lietuvių literatūros enciklopediją. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus.

Arnordas Piročkinas aktyviai dalyvavo ir periodinėje spaudoje. Jo straipsnius nuolat spausdino „Lietuvos aidas", „Literatūra ir menas", „Gimtasis žodis", „Voruta" ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Už monografiją „J. Jablonskis - bendrinės kalbos puoselėtojas" 1979 metais jam buvo paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Arnoldo Piročkino mirties. Anot prezidento, Lietuva neteko iškilios humanitarinio pasaulio asmenybės - žinomo filologo, lietuvių kalbos ir jos istorijos bei kultūros tyrinėtojo, vertėjo, leidėjo, lituanistikos puoselėtojo ir aktualintojo. Profesoriaus A. Piročkino dėka geriau pažįstame Jono Jablonskio, Adomo Mickevičiaus ir kitų Lietuvos kultūros asmenybių gyvenimus, darbus ir kūrybą. Profesorius atidavė duoklę ir gimtajam savo kraštui, su didele meile aprašęs Jurbarką ir jo apylinkes išleistose kronikose. Sunkią valandą prezidentas palinkėjo stiprybės profesoriaus A. Piročkino šeimai, draugams, mokslo bendruomenei ir visiems, kam teko pažinoti šią neeilinę asmenybę

Atsisveikinimas su Arnoldu Piročkinu vyks ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 val. Rugsėjo 18 d. urna su palaikais bus palaidota Jurbarko evangelikų liuteronų kapinėse.