Jūratė Statkutė de Rosales gimė Kaune, 1929 m. rugsėjo 9 d. 1944-aisiais ji su motina pasitraukė į Vakarus. Tėvas Jonas Statkus buvo Lietuvoje Saugumo departamento direktorius, vėliau „Pažangos" direktorius. Vienas iš pirmųjų suimtų pareigūnų - įžengus sovietams 1940 metais, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, drauge su Augustinu Povilaičiu ir generolu Kaziu Skuču. Nuo to laiko apie jį nebebuvo žinių.

Jos pradžios mokykla - Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 metų. Karo metu - „Aušros" gimnazijoje Kaune. Baigė mokslą Prancūzijoje, kur gavo lotynų kalbos pagrindą ir prancūzų kalbos mokytojos diplomą. Vėliau gilino kalbas Niujorke, Kolumbijos universitete. Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė (doctor honoris causa). Mokėjo senąsias romanso, lotynų, kalbėjo anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.

1960 metais Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę kultūrą, visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.

1983-2023 metais Jūratė de Rosales dirbo Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta" vyriausiąja redaktore. Žurnalas turėjo aukščiausią šalyje savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtą opoziciją komunistinei santvarkai. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turėjo nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País", dažna viešnia pokalbiuose per radiją ir televiziją. Praeityje yra bendradarbiavusi Klyvlendo laikraštyje „Dirva".

Tyrinėjo tolimąją baltų praeities istoriją, savo mokslo darbuose įrodė, kad baltų gentys kadaise darė didelę įtaką Europos istorijos raidai.

Parašė ir išleido knygas: „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje" - Devenių kultūros fondas Čikagoje 1985 m.

„Los Godos" (2 laidos) - Ediciones de la Revista Zeta, Caracas, Venezuela, 1998, 1999.

„Los Godos" (2 laidos) - Ed. Ariel, Barcelona, España, 2004.

„Goths and Balts" - Vydūno jaunimo fondas Čikagoje 2004 m.

„Didžiosios apgavystės" - „Baltijos kopija" Vilniuje 2007 m.

„Senasis aisčių giminės metraštis" - Č. Gedgaudo labdaros fondas Kaune 2009 m.

„Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino" - „Sava Lietuva" 2012 m.

„Europos šaknys" - „Sava Lietuva" (internete tik pirmoji trilogijos dalis) 2010-2011 m., 2015 m. „Vermė" Vilniuje (visa, bet tik popierinė knyga) ir 2020 m. Madride ispanų kalba, popieriuje ir Epub (Las raíces de Europa: El hallazgo de la milenaria historia de los godos).

„Gudų kelias" (El camino de los godos) - 2022 m. knyga išleista ispanų kalba, lietuviškas vertimas likęs neišleistas „Versmės" leidykloje.

Paskelbė daug straipsnių lietuvių, baltų ir gudų klausimais.

Turi daug įvairių apdovanojimų:

Metų asmenybė - Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos įvertinimas 1989 m. Orden Diego de Losada, primera clase - Karakaso miesto ordinas, 1992 m. Orden de Andrés Bello, primera clase - aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą, 1994 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius - Lietuvos prezidento apdovanojimas 1996 m.

2011 m. Vilniaus pedagoginio universitetas jai suteikė garbės daktarės vardą.

Pastaruoju metu apie ją dokumentinį filmą kūrė režisierius Stasys Petkus.

„Netekome šviesaus žmogaus, per gyvenimą su savimi nešusio lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą. Nepaisant geografinio atstumo su Lietuva, Jūratė Statkutė de Rosales išsaugojo lietuvybę ir ją perdavė savo vaikams. Tai įkvepiantis meilės savo Tėvynei pavyzdys," - sakoma Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos užuojautos pratarmėje.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-09-08 12:37

Atgal