Tylos minutė

Vytautas Žeimantas

2015 m. spalio 8 dieną, eidama 89-uosius, mirė ilgametė LŽS narė, LRT režisierė, aktorė, muzikologė Galina Dauguvietytė.

Ji gimė 1926 m. lapkričio 26 d. Kaune. Tėvai -  Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.

1943-1944 m. vaidino Žemaičių teatre Telšiuose. Tuo metu turėjo slapyvardį Galina Daugaitė.

1947-1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948-1952 m. vaidino šiame teatre.

1951-1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952-1958 m. buvo ansamblio „Lietuva" artistė. 1960-1989 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.

G. Dauguvietytė  1971 metais įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Buvo LŽS narė iki 2004 metų.

G. Dauguvietytė - TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje" (1964-1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena" (1984-1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu" (1992-1993 m.), „Mudu abudu ir kiti" (1993-1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų.

Ji dalyvavo kuriant firmus: "Posūkis (1967 m., rež. Borisas Jermolajevas), "Akmuo ant akmens" (1971 m., rež. Raimondas Vabalas), "Laimingas laimės neradęs" (1973 m., rež. Algirdas Araminas), "Ilga kelionė prie jūros" (1976 m., rež. Algirdas Araminas), "Amerikietiška tragedija" (1981 m., rež. Marijonas Giedrys), "Žaltvykslės" (1980 m., rež. Gytis Lukšas), "Žolės šaknys" (1988 m., rež. Gytis Lukšas), "Mano mažytė žmona" (1984 m., rež. Raimundas Banionis), "Vaikai iš „Amerikos" viešbučio" (1990 m., rež. Raimundas Banionis), "Žalčio žvilgsnis" (1990 m., rež. Gytis Lukšas), "Trys dienos" (1991 m., rež. Šarūnas Bartas), "Vilko dantų karoliai" (1997 m., rež. Algimantas Puipa), "Kaukazo naktis" (1998 m., rež. Gordian Maugg), "Nepasotinamumas" (2003 m., rež. Viktoras Grodeckis).

G. Dauguvietytė išleido atsiminimų knygas "Perpetuum mobile" (2002), "Post scriptum" (2006), "Dialogai su savimi" (2010).

Šalies vadovai pareiškė užuojauta dėl G.Dauguvietytės mirties. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė savo užuojautose rašo, kad Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.

„G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu", - rašo D.Grybauskaitė.

„Iš mūsų tarpo išėjo gerumo simboliu tapęs žmogus. Laukėme, kad kitais metais švęsime Jos 90-metį, o Ji dar ilgai kalbės protingai ir žaismingai, mokydama mus išminties. Galina Dauguvietytė buvo teatro ir apskritai meno žmogus. Ji visa savo esybe rodė kultūros pranašumus - išsilavinęs žmogus geriau supranta pasaulį ir paprasčiau priima likimo smūgius.

Ji mokė savo bendraamžius orumo, primindama, jog kiekviena karta įnešė savo indėlį į tautos rūmą. Ji kiekvienam aiškino, kaip rasti džiaugsmus net savo buityje - kaip toje daugeliui įsiminusioje „Petraičių šeimos" laidoje", - rašoma premjero A.Butkevičiaus užuojautoje.

"Ji pažino gyvenimą svetur, ištvėrė karą, penkis valiutų virsmus, skyrybas. Režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė drąsiai kalba ir apie testamentą, ir apie karo baimės kurstymą: „Aš pasiruošusi išeiti, bet jūs turite mėgautis gyvenimu, o ne bijoti karo!", - dar visai neseniai žurnalistė Rasa Karmazaitė rašė apie Galiną Dauguvietytę.

2004 metais ji buvo apdovanota. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.