Tylos minutė

Vytautas Žeimantas

Vilniuje, balandžio 6 d., antrąją šv. Velykų dieną, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, filosofas, redaktorius, spaudos darbuotojas Romualdas Ozolas. Pastaruoju metu jsi sunkiai sirgo vėžiu.

„Jis neabejotinai buvo tikrasis dvasinis ir idėjinis Lietuvos Sąjūdžio lyderis. Juo jis galėjo būti todėl, kad buvo vienas iš nedaugelio žmonių ne tik Sąjūdyje, bet ir visoje XX a. Lietuvoje, kuris iš tiesų turėjo tai, ką galima pavadinti metafizine įžvalga, mąstė globaliai. Jo politinis ir geopolitinis įžvalgumas ir tada, ir iki paskutinių gyvenimo dienų buvo ir yra neprilygstamas. (...) Tai, iš dalies, buvo jo asmeninės tragedijos priežastis. Tuo noriu pasakyti, kad tokio intelektualinio rango ir įžvalgumo žmonės, jų idėjos dažnai suprantamos gerokai per vėlai", - teigia filosofas Vytautas Radžvilas.

Filosofo žodžiais, R. Ozolas Anapilin iškeliavo „daugelio nesuprastas ir, lyg tyčia, tuo metu, kai jo įžvalgos pradeda pildytis ir daugelis jų taps rūsčia tikrove".

„Daugiau tokio dvasinio lyderio Lietuva šiuo metu neturi, jo tikrai pasiges. Istorijos vadovėliuose būtent R. Ozolas taps tuo, kuo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios istorijoje buvo Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka", - įsitikinęs V. Radžvilas.

„Jis buvo labai mėgstamas žmonių. Kada jis kalbėdavo, aikštėse rinkdavosi didžiulė žmonių minia, nors ne visados jis kalbėdavo ta kalba, kuri visiems suprantama. Dažnai jo kalboje būdavo visokių filosofinių minčių, kurios ne visiems buvo suprantamos. Bet tai nė kiek nemenkino jo autoriteto", - teigė R. Ozolo bendražygis profesorius Aloyzas Sakalas.

Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 dieną Joniškėlyje, Biržų apskrityje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957-1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1965-1968 m. buvo žurnalo „Kultūros barai" redakcijos atsakingasis sekretorius, skyriaus redaktorius. 1968-1973 m. VU aspirantas, 1973-1989 m. dėstytojas. 1975-1980 m. dirbo LSSR MT sekretoriate, buvo MT pirmininko pavaduotojo Aleksandro Česnavičiaus, kūravusio kultūrą, padejėjas. 1980-1989 m. „Minties" leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

Prasidėjus Atgimimui R.Ozolas tapo vienas iš šio patriotinio judėjimo lyderiu. 1988-1990 m. buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas. 1989-1990 m. LSSR AT deputatas. 1990-1992 m. LR AT deputatas, Nepriklausomybės akto signataras. 1990-1991 m. ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. 1990-1993 m. Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, LR valstybinių derybų su SSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys.

Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. LR Seimo narys.  2002 m. išrinktas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą. 2008 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvių tautinį centrą, narys nuo jo įkūrimo.  Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas. 2012 m. buvo Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje" apskritojo stalo pirmininku.

1994-1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys.

Aktyviai reiškėsi ir žiniasklaidoje. Buvo laikraščio „Atgimimas" steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Nuo 2012 m. buvo žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai" vyr. redaktorius.

R. Ozolas rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Išleido knygas "Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją" (1988), "Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai" (1992), "Atgimimo ištakose" (1997), "Išsivadavimas" (1998).

„Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau. Tačiau pagaliau pradėjome šnekėti apie laisvės atsakomybę, pagaliau pajutome ribas. Šitaip prasideda nepriklausomybė, kuri ateina ne su deklaracija, o su laisvės ribų pajautimu ir apsisprendimu, kur ir dėl ko gyveni, -  pernai, duodamas interviu, kalbėjo R.Ozolas. - Mes pradėjome procesą į tikrai nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai yra pats didžiausias, pats svarbiausias mūsų laimėjimas, kuris teikia vilties, ir šiokio tokio džiaugsmo. Matau jaunus žmones ir džiaugiuosi: jiems gražu čia, jie apsisprendę."

„Netekome valstybės kūrėjo, tvirtai tikėjusio Lietuvos potencialu būti savarankiška ir oria. Mąstytojo, nepailstamai ieškojusio laisvos, stiprios ir sėkmingos Lietuvos modelio. Profesorius Romualdas Ozolas turėjo šviesią nepriklausomos ir tvirtos Lietuvos viziją, kurią įkvėpė sąjūdiečiams. Tai buvo Sąjūdžio smegenys. Jo autoritetas ir gili mintis padėjo kurti valstybę, kurios siekė mūsų Tauta", - sakoma Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikštoje užuojautoje dėl Nepriklausomybės Akto signataro, filosofo Romualdo Ozolo mirties.

Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, nepriklausomos Lietuvos idėja, su kuria ėjome į Baltijos kelią, už kurią pasirašė Kovo 11-osios signatarai, buvo skatinama ir filosofo R. Ozolo minčių, jos maitino ir atkurtos valstybės politiką. Lietuva buvo velionio mintyse iki pat paskutinio atodūsio. Profesoriaus R. Ozolo profesija buvo filosofas, bet pašaukimas buvo Lietuva. Iki pat paskutinio atodūsio jis ieškojo geriausio būdo mūsų valstybei išlikti ir klestėti.

„Netekome vieno iškiliausių Lietuvos politikų, gyvenimą paskyrusių kovai už savo šalies laisvę ir jos žmonių gerovę. R. Ozolas daugelį metų buvo susitelkęs ties svarbiausiu Tėvynės tikslu - jos laisvės ir nepriklausomybės stiprinimu, gimtojo krašto puoselėjimu. Telydi velionio artimuosius, bičiulius ir kolegas paguoda ir dvasios tvirtybė šią netekties valandą", - teigiama pirmadienį paskelbtoje Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus užuojautoje.

„Lietuva neteko iškilaus, garbingo, visa širdimi jai tarnavusio žmogaus. Būdamas aktyvus politinis bei visuomenės veikėjas, Romualdas Ozolas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais kartu su bendražygiais kūrė mūsų valstybę. Jo kaip filosofo, pedagogo, redaktoriaus veikla klojo mūsų valstybės ir tautos vertybinį pagrindą. O svarios publikacijos geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros temomis nepraranda aktualumo ir šiandien. Jo indėlis liks reikšmingas ir nemarus palikimas ateities kartoms", - teigia Seimo vadovė Loreta Graužinienė.

Lietuva neteko didžio žmogaus.

Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.