Tylos minutė

Skaudi netektis - mirė žinomas Lietuvos keliautojas, žurnalistas Vytautas Nosevičius. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė keliautojo žmona Laima Nosevičienė:

„Apsuptas meilės iškeliavo mano mylimas vyras, nuostabus tėtis, sūnus, brolis, kalnų vadas, alpinistas, žygeivis, keliautojas, žurnalistas, jėgeris Vytautas Keliautojas. Tai tik dalis to, kuo jis buvo. Palikta didžiulė meilė šeimai, gamtai, žmonėms. Ilsėkis ramybėje, mano meilė!"

Vytautas Nosevičius gimė 1977 metų birželio 18 dieną, Gyvatės metais, pagal rytiečių kalendorių, Gyvatės metais ir paliko šį pasaulį. Augo Vilniuje. Išbandė visas kovos menų šakas, pas Kačiušytę treniravosi plaukimą. Baigė M. Biržiškos gimnaziją. Mokėsi fizikos, rusų kalbos specialybių Vilniaus universitete, bet nebaigė. Mokėsi kinų kalbą, labai domėjosi Rytais, Ypač Kinijos kultūra ir tradicijomis. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą, Fizino aktyvumo ir sveikatos pedagoginę specialybę. Yra baigęs Žurnalistikos profesines studijas, gidų kursus. Dirbo pedagoginį darbą, mokė vaikus akrobatikos. Puikiai valdė žodį, jo straipsniai žurnale „Kelionės ir pramogos" visada sulaukdavo atisliepimų. Leido žurnalą „Kelionės ir pramogos" kartu su mama Ona Nosevičiene. Buvo LŽS narys, knygius, surinkęs didžiulę biblioteką vertingų knygų.

Pastaraisiais metais, vedė išgyvenimo žygius, lydėjo grupes į kalnus po įvairias šalis. Kalnai buvo jo aistra.
Vytautas labai buvo ištobulinęs savo kūną, panėręs po vandeniu išbūdavo beveik iki 5 minučių, žiemą maudėsi lediniame vandenyje, mėgo bekelės bėgimo trasas. Didelės valios ir vidinės jėgos žmogus. Niekada neįžeis, visada ras ką gero ir gražaus pasakyti. Didžiausia Vytauto vertybė - angelo dvasia, jis mylėjo visus, visada šypsodavosi, kur jis buvo, ten švietė saulė. Nepaprasto gerumo žmogus, tokiu nereikia būti, nes greitai sudengama. Buvo labai jautrus, kitų įžeidimus, kurių išvengti neįmanoma, priimdavo giliai į širdį. Buvo vedęa, turėjo tris vaikus. Turėjo daug planų, tačiau likimas pakoregavo kitaip. Rugpjūčio 29 dieną 14.45 jis paliko šį pasaulį.

Jautriomis mintimis apie keliautojo mirtį taip pat dalinosi kolegė žurnalistė, publicistė Goda Juocevičiūtė:  „Šiandien iškeliavo mūsų nuolat besišypsantis ir juokaujantis Vytautas keliautojas, kad tęstų savo gražios ir šviesios sielos keliones toliau. Būdamas tikru, profesionaliu keliautoju, Vytautas keliavo beveik iki paskutinės minutės, kas yra gyvenimo dovana.

Vytautas galėjo gyventi ilgiau, bet spėjo per savo trumpą laiką atsiriekti pasaulio ir jo viršūnių su kaupu!

Mūsų šeimai jis buvo ne tik kolega, su kuriuo senais laikais susibendravome per simpatijas Kinijai ir visokius interviu žurnalui „Kelionės ir pramogos" Ne tik ilgametis kaimynas iš tos pačios gatvės Vilniuje. Vytautas buvo tas, kuris mano vaiką nuo pat pirmo žygio ir žiemą pravesto gimtadienio su laužu ant Vilniaus kalvų sudomino laukiniu turizmu su visam, tik nespėjau Vytautui perduoti, kad tas jo auklėtinis jau ir oficialų keliautojo statusą šįmet gavo.

Bandau atsimint, kada Vytautas buvo piktas arba liūdnas - nepavyksta. Vien už gerą nuotaiką, sveiką mąstymą ir optimizmą Vytautui turėtų būti kuo lengvesnė kelionė bardo".