2021 m. rugsejo 18 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Tylos minutė

*print*

Archyvas :: Mirė LŽS narys, radijo režisierius, etnomuzikologas, muzikantas ir kompozitorius Algirdas Klova

2021-07-16
 
Algirdas Klova

Algirdas Klova

Vytautas Žeimantas

 

Vilniuje, liepos 16 dieną, eidamas 63-iuosius metus staiga mirė mūsų kolega, LŽS narys, radijo režisierius, etnomuzikologas, kompozitorius, muzikantas Algirdas Klova.
„Mirė šį rytą ir staiga, netikėtai... Jis buvo visų galų meistras - ir rašyti, ir groti, ir kurti, ir megzti ryšius, ir kitiems padėti, visada buvo šiltas ir draugiškas žmogus", -žurnalistams sakė Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė.
„Žinia apie Algirdo mirtį man buvo smūgis, - sako kompozitorė Zita Bružaitė. - Paskutinysis jo laiškas atėjo liepos 13 dieną. Be to, neseniai kalbėjome telefonu, planavome darbus. Sutarėme, kad jis parašys „Čiūželos" orkestruotę pučiamųjų orkestrui, perdarys jį kitoms sudėtims, kad kūrinys turėtų ilgesnį gyvenimą".
Algirdas Klova gimė 1958 m. spalio 26 dieną Kaune. 1983 m. baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.
Daug metų atidavė radijui ir žurnalistikai. 1983-1991 m. buvo Lietuvos radijo garso režisierius.1991-1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas" muzikos redaktorius ir laidų vedėjas. Nuo 1994 m. buvo radijo stoties „Laisvoji banga" laidos „Country saloon" autorius ir vedėjas. 1990-1995 m. dirbo žurnalo „Muzikos barai" korespondentu. Buvo priimtas į LŽS.
Aktyviai domėjosi folklorine muzika. 1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis", iki 1985 m. jai vadovavo. 1984-1988 m. - Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio" instrumentinės grupės vadovas. 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga", buvo jo vadovas. Nuo 1992 m. su A. Luniu rengė Tarptautinius instrumentinio folkloro festivalius „Griežynė".
1995 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos country muzikantų asociaciją, buvo jos viceprezidentas, 1996-1999 m. prezidentas.
Nuo 2001 m. buvo „Blue grass" tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai. 1996 m. subūrė „Country Blues Session Band", kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo" laimėjo II premiją. „Folk-jazz", „world music" vienas pirmųjų propaguotojų Lietuvoje.
Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvaudavo festivaliuose su džiazo, roko, kantri muzikantais, įvairiuose muzikos projektuose. Svarbiausi kūriniai: sonata koncertas birbynei ir fonogramai, koncertas smuikui ir orkestrui (abu 1983 m.), kamerinė simfonija „Įspūdžiai" kameriniam orkestrui (1984 m.), styginių kvartetas „Viltis" (1986-1998 m.), ciklas fortepijonui „Šešiolika rugsėjo dienų" (1994 m.), mažoji kantata balsui ir kameriniam ansambliui „Toj žvaigždelė rytmetėlė" (1985-1998 m.), ciklas moters balsui ir fortepijonui „Ryto vandens spalva" (1991 m., žodžių autorius Liudvikas Jakimavičius), oratorija sopranui, kameriniam chorui, senovės muzikos instrumentiniam ansambliui ir šokėjams „Miškų žaidimai" (1987 m.), „Biržų krašto meilės dainos" (1990 m., iš J. Janonio ir Marijos Janonienės rinkinio „Biržų krašto tautosaka"), Trys giesmės Marijai (1989-1992 m.) ir „Sadauto kupole rože" mišriam chorui (1993 m.), ciklas mišriam chorui „The Garden of Love" (1999 m., ž. Viljamas Bleikas), kūriniai vaikams, tarp jų - „Kalėdų dainos" (1988 m.), „Velykų dainos" (1989 m.), „Liūdno rudens dainos (Vėlinių dainos)" vaikų balsams ir autentiškiems liaudies muzikos instrumentams (1999 m.), „Skaičiuotės vaikų chorui" (1995 m., visų žodžiai liaudies).
Algirdo Klovos kūrybai būdingas melodingumas, improvizaciškumas, joje gausu liaudies muzikos elementų, yra ir minimalizmo bruožų.
Algirdas Klova kaip menininkas buvo labai universalus. „Kalbant apie jį kaip apie profesionalų kompozitorių akys visuomet krypsta į jo kamerinius kūrinius, - sako kompozitorė Zita Bružaitė. - Ir dabar iškyla paskutiniųjų metų kūriniai, kuriuose į klasikinių instrumentų, tarkime, styginio kvarteto, skambesį įausti liaudies instrumentai. Juk jis domėjosi folkloru, buvo džiazo žinovas, mokovas, sekėjas. Parašė dešimtis kritinių straipsnių. Algirdas apkabino labai daug kūrybinių sferų, kurios tarpusavyje draugavo. (...) Abu akademijoje baigėme Juliaus Juzeliūno klasę, jis nuolat akcentavo, kad kompozitoriaus savastis ir išskirtinumas priklauso ne nuo modernumo laipsnio. Bet tiek, kiek palieki savo šaknų žymę. Man atrodo, kad Algirdas įspaudė šias žymes labai stipriai."
Algirdas Klova sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinėlių, savo kūrybos ir ansamblio „Vydraga" kompaktines plokšteles, knygas „JAV fidlerių melodijos" (2000), „JAV vaikų dainos" (2002).
Algirdas Klova skaitė paskaitas country tematika, dėstė Vilniaus konservatorijoje folkloro klasėje, Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete.
Algirdas Klova pelnė įvairių apdovanojimų ir premijų: Lietuvos liaudies kultūros centro (I premija, 1987), J.Švedo (I premija, 1988), S.Šimkaus (II premija, 1988), Australijos chorų konkurso (I premija, 1990), J.Naujalio bažnytinės muzikos (III premija, 1994). Kompozitorius taip pat yra laimėjęs Pasaulio lietuvių dainų šventės konkursą. 2003 metais tapo „LATGA-A" metų autoriumi. Jo vadovaujama grupė „Country Blues Session Band" 1999 metais laimėjo II premiją konkurse „Country Europe".
- Jis, baigęs akademinės muzikos studijas, buvo nuostabus kompozitorius. Tačiau jis taip pat kūrė ir folklorinę muziką, o kas man geriausiai žinoma - kantri muziką, domėjosi jos šaknimis. A. Klova gebėjo generuoti labai skirtingas idėjas ir išreikšti jas savo kūryboje, - sakė dainininkas ir muzikantas Virgis Stakėnas.
„Kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą", - teigė savo užuojautoje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pabrėžusi, kad A. Klova buvo išskirtinė muzikos pasaulio asmenybė.
„Lietuvos kultūra neteko aktyvaus ir kūrybingo žmogaus, kuris daugel metų paskyrė įvairių žanrų muzikos puoselėjimui. Jis kūrė muziką, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, įvairiuose projektuose. Itin reikšmingas jo indėlis skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą. Dėl Algirdo Klovos mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinti šią ryškią asmenybę", - teigia savo užuojautoje Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-07-16 14:38
 
 

Komentarai (19)

Jūsų el. paštas

Andrius Abromaitis

2021-07-17 14:02

Ilsėkis ramybėje!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Andrius Girdzijauskas

2021-07-17 14:01

Užuojauta artimiesiems.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dalia Sčeponavičiūtė

2021-07-17 14:00

Užuojauta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vitalius Zaikauskas

2021-07-17 13:42

Algi, truks tavo gyvybingumo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Loreta Urbonienė

2021-07-17 13:39

Užuojauta...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Eglė Rudzinskaitė

2021-07-17 13:37

Oi, varge, vargeli! Juoda.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Budnikas

2021-07-17 13:22

Užuojauta. Stiprybės ir ištvermės artimiesiems!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Danutė Jašiūnienė

2021-07-16 23:33

Užuojauta

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona Gvergždienė

2021-07-16 17:29

ATA Algirdui

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media