2018 m. rugsejo 21 d., Penktadienis

Tylos minutė

*print*

Mirė žinomas rašytojas, žurnalistas, redaktorius Algimantas Zurba

2018-09-10
 
Algimantas Zurba

Algimantas Zurba

Vytautas Žeimantas

 

Vilniuje rugsėjo 8 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinomas rašytojas, žurnalistas, redaktorius Algimantas Zurba. Jis ėjo septyniasdešimt septintuosius metus. 
Jo romano „Savūnė" pagrindinė herojė prieš mirtį panoro, kad jos paminklo akmenyje būtų įrašyta: „Eidama šypsojausi". Nepaisant, kad gyvenimas buvo itin vingiuotas ir nelengvas. Algimantas Zurba atmintyje taip pat išliks kaip žmogus, kuris eidamas per gyvenimą visų pirma šypsojosi. Ne tik šypsojosi, o smagiai kvatojosi, plačiai ir dosniai žarstė savo neišsenkamą humorą.
Algimantas Zurba gimė 1942 m. vasario 8 dieną Žvaguičiuose, Biržų rajone. 1959 m. baigė Kupreliškio vidurinę mokyklą, 1964 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1964-1966 m. mokytojavo Čebatoriuose. 
Algimantas Zurba daug metų atidavė žurnalistikai. 1966 m. dirbo žurnale „Švyturys", buvo literatūrinis darbuotojas. Nuo 1967 m. dirbo „Moksleivio" redakcijoje, buvo skyriaus vedėjas, vyr. redaktoriaus pavaduotojas.. 1975-1980 m. ir 1989-2001 m. buvo "Moksleivio" vyriausiasis redaktorius. Buvo LŽS narys. Parengė daug publikacijų jaunimo gyvenimo problemų temomis „Moksleivyje", knygų recenzijų, diskusinių straipsnių literatūrinėje spaudoje. 
Nuo 1967 metų, net dvidešimt aštuonerius metus dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamų jaunųjų literatų vertinimo komisijoje, septyniolika metų buvo jos pirmininkas. Sudarė tris moksleivių kūrybos almanachus. 
Lietuvos rašytojų sąjungos narys - nuo 1971 m. 1974-1980 m. ir 1995-1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos fondo pirmininkas, 1981-1986 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 
Algimantas Zurba debiutavo 1965 m. apsakymų rinkiniu "Svetimas pabučiavimas". Nuo tada jo kūrybos aruodai vos ne kasmet pasipildydavo vaikams, paaugliams ar suaugusiems skirtu apsakymų, publicistikos rinkiniu ar nauju romanu. Iš viso jis parašė daugiau kaip 30 knygų. Jų tematika labai įvairi, svarbiausia, kad skaitytojas jose kartu su autoriumi ieško tikrųjų vertybių, gėrio ir tiesos, semiasi kūrybiškumo ir vaizduotės paslapčių. 
Jeigu kada nors kas nors rašys lietuvių jaunimo literatūros istoriją, Algimantas Zurba už savo nuopelnus neabejotinai bus įrašytas joje raudonomis raidėmis. Keturiolika metų pašventęs darbui „Moksleivio" redakcijoje, jis išsiugdė puikų sugebėjimą jausti jaunimo gyvenimo pulsą, nuolat bendraudamas su jaunimu ir pats niekaip nenorėjo ir negalėjo išaugti iš smagaus literatūrinio šėliojimo. Taigi nenuostabu, kad 2006 m. Lietuvos skyrius jam įteikė premiją už romaną „Melnragės akmenys", kuri buvo skaitomiausia tų metų jaunimo knyga, o 2007 m. išleista jo pasaka-apysaka „Raganaitė Džilda" buvo nominuota Metų knygos vaikams rinkimuose. Ne tik šias, bet ir kitas jo knygas mielai skaitė ir skaito ištisos vaikų ir jaunimo kartos. 
Parašė ir pjesę "Nemylėk manęs", kurią 1971 m. pastatė Klaipėdos dramos teatras.
Populiarūs yra Algimanto Zurbos romanai. Ir nenuostabu, nes jų kalba nepaprastai turtinga, poetiška, vaizdinga, autorius meistriškai įsiskverbęs į personažų vidinius pasaulius, nulipdė išraiškingus, įsimintinus jų charakterius. 
Pirmasis jo romanas "Šimtadienis" susilaukė net trijų laidų - 1975 m., 1980 m. ir 1985 m.
Didelio susidomėjimo Biržų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, susilaukė biržietiškos tematikos romanai „Molžemis" (1986), „Savūnė" (1994), „...eina " (2000), „...jai tešviečia" (2002) ir paskutinis rašytojo romanas „Aušrų migloje" (2016). 
2012 m. paskelbė atsiminimų knygą "Gal taip reikėjo", kurią išleido "Gimtasis žodis ".
Neeilinis prozininko talentas buvo greitai pastebėtas - 1985 m. jam paskirta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą „Skersvėjis", o 1995 m. - Juozo Paukštelio premija už romaną „Savūnė". Vėliau šis kūrinys išsirutuliojo į jau minėtą įdomią trilogiją: „Savūnė", „...eina", „...jai tešviečia", už kurią 2003 m. Algimantas Zurba buvo apdovanotas Žemaitės literatūrine premija, o 2011 m. pasirodęs romanas „Krisius" pelnė autoriui net dvi premijas: Vlado Šlaito literatūrinę premiją ir Antano Baranausko premiją. 
Šiam talentingam, išskirtinio braižo prozininkui 2003 m. buvo suteiktas gimtojo Biržų rajono garbės piliečio vardas, o 2007- aisiais įteikta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą kolegos Algimanto giminėms ir artimiesiems.

 

Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 12:54
 
Share |
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Juozas Stasinas

2018-09-18 00:51

Gaila, labai gaila, kad mus palieka tokie talentingi žmonės. Lietuva ne tokia didelė ir netiek joje daug talentingų kūrėjų. Kiekvieną privalome gerbti, saugoti ir mylėti. Bet gyvenimą ribas apibrėžia Kūrėjas, na dar šiek tiek prisidedame ir mes, kiekvienas asmeniškai. Tokia tiesa, kurią neigti yra beprasmiška. Tegul velioniui Algimantui būna lengvas kelias į Amžinuosius Rūmus, iš kurių dar niekam nepavyko sugrįžti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media