Jis daug metų bendradarbiavo laikraščių „Trakų žemės" ir „Vorutos" redakcijose. „Trakų žemėje" rašė nuo pat jos įsteigimo. Leido Trakų rajono laikraštį „Trakiečių rūpesčiai", Ir „Lietuvos Ryto" skaitytojai daugelį metų skaitė jo reportažus iš Trakų rajono.

K. Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius buvo aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą.

K. Petkūnas visada buvo aktyvus visuomenininkas, dalyvavo įvairiuose renginiuose. Buvo ilgametis Trakų savivaldybės ekologas ir pirmosios Trakų rajono savivaldybės tarybos (1990-1995) narys. Buvo aktyvus Sąjūdžio ir Baltijos kelio dalyvis.

„Gimiau 1945 m. Švenčionių rajone, Aidukų kaime. Mokiausi Šventos septynmetėje mokykloje. Man padėjo dvejais metais vyresnis brolis Feliksas. Jis mane išmokė skaityti vaikams skirtas knygutes dar prieš pradedant lankyti mokyklą. Knygutes atsinešdavau iš tuo metu kaime pradėjusio veikti klubo-skaityklos. Nors knygutes skaičiau, bet rašyti dar nemokėjau. Pamenu, kai klubo vedėjas juokaudamas liepdavo parašyti savo pavardę už paimtą knygą parašyti pavardę būdavo labai sunku, - priimena K. Petkūnas. - Į mokyklą tekdavo žingsniuoti trejetą kilometrų, pusiaukelėje dunksojo miškas, pirmokėliui per mišką eiti buvo baugu, bet su broliu buvo drąsiau. Žiemą, kai užšaldavo ežeras, į mokyklą eidavome per ežerą, tad kelias buvo trumpesnis. Žingsniuodamas į mokyklą grožėdavausi mūsų krašto gamta, kasdien vaizdas keisdavosi, tai lavino vaizduotę ir mokė pajausti gamtos grožį, skatino ją mylėti.

Pirmiausia pradėjo žinutes į Švenčionių rajono laikraštį rašinėti mano brolis Feliksas, sekdamas juo ir aš bandžiau rašyti, bet mano rašinių niekas nespausdino. Rašiau eilėraštukus į vaikams skirtą žurnalą „Žvaigždutė", bet negavau jokio atsakymo. Vieną kartą pamačiau, kaip šuo užpuolė kačiuką ant ežero ledo. Šuo jį puldinėjo, o pastarasis su letena gynėsi. Kova vyko ilgai, nes sniegas prie kačiuko ratu buvo ištryptas. Apgynęs kačiuką parašiau pirmąją savo žinutę „Karingas kačiukas" ir išsiunčiau į „Valstiečių laikraščio" redakciją, bet žinutės nespausdino. Atsakyme parašė: „Trūksta faktų."

Mokydamasis Šventos mokykloje svajojau tapti dailininku, piešdavau gamtos vaizdus, ruošiausi mokslams Dailės institute, bet nebuvo galimybių baigti vidurinės mokyklos, tad vyresniojo brolio Adolfo padedamas atvykau į Vilnių ir įstojau į Vilniaus lengvosios pramonės technikumą. Besimokant technikume lietuvių kalbos mokytoja Ona Pajėdaitė įkūrė literatų būrelį ir aš tapau šio būrelio nariu. Taip prasidėjo mano kūrybinė veikla: rašiau eilėraščius, apsakymus. Mano apsakymui „Ko verkia berniukas" Vilniaus technikumų literatų kūrybos konkurse buvo skirta pirmoji vieta. Dalyvaujant literatų veikloje teko pabendrauti su poetu Justinu Marcinkevičiumi, literatūros kritiku Valentinu Sventicku ir kitais rašytojais".

Reiškiame nuoširdžią užuojautą kolegos Kęstučio šeimai ir artimiesiems.

„Trakų žemės" ir „Vorutos" redakcijų darbuotojai

Velionis pašarvotas laidojimo namuose Lentvaryje, Mokyklos g. 2. Lankymas balandžio 26 d., nuo 10.00 val., o 13.00 val. Bus išvežamas laidoti į Švenčionių rajoną.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-04-30 11:09

Atgal

Share |