Užsienio naujienos

Tel Avivo šiuolaikinio meno galerijoje „RawArt" veikia menininkės, antropologės, scenografės, dukart Lietuvos scenos kryžių apdovanojimų nominantės Godos Palekaitės solo paroda „Teisinės sapno pasekmės" (kuratorė - Leah Abir). Menininkę domina, kaip kolektyvinė vaizduotė prisideda prie valstybės ir religinės galios įtvirtinimo, kokiais mechanizmai konstruojama ir dekonstruojama istorija. Palekaitė derina faktinę informaciją su spekuliacijomis, o klastotė tampa vienu iš metodų, sukuriančių erdvę, kuri savyje talpina tiek mokslinį tyrimą, tiek sapnus bei melą. 

Parodos šaknys - jau ne vienus metus Palekaitės vykdomas meninis chazarų istorijos ir mitologijos tyrimas. Chazarai - paslaptinga viduramžių kultūra, gyvavusi tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų. Jie ir garsusis 1984 metų Milorado Pavičiaus romanas „Chazarų žodynas", įvardijęs šią tautą kaip „sapnų gaudytojus", įkvėpė menininkę 2017 m. keliauti jos pėdsakais Kaukazo regione, o šiais metais pavasarį atvykus į Izraelį - įvietinti savo tyrimą čia.

Parodoje „Teisinės sapno pasėkmes" Palekaitė pristato skulptūras, tekstus, instaliacijas, garso ir vaizdo darbus bei performansą. Lankytojai, padedami eksponuojamų meno darbų, galės sekti chazarų išnykimo istoriją, tautos, kuri gyveno pagoniškomis dvasinėmis praktikomis ir, tikėtina, buvo tolerantiškiausia kada nors gyvavusi valstybė. Jų paveldas, kupinas mistikos, gandų, klastočių ir legendų, tapo politiškai ir religiškai angažuotų mokslininkų spekuliacijų objektu. Iki šiol nėra aišku, į kurią religiją galiausiai atsivertė pagonys chazarai - vieni teigė, kad į islamą, antri - į krikščionybę, treti - į judaizmą (ar net karaimų judaizmą). Kai kurie tyrėjai bandė įrodyti, kad chazarai laikytini aškenazių, Europos žydų, protėviais. Kad ir kokią religiją būtų pasirinkę chazarai, legenda byloja, jog pokyčiai įvyko po chazarų valdovo sapno, kurio jam niekaip nepavyko suprasti ir interpretuoti. Pasitelkdama šį mitą kaip vieną iš šaltinių, Palekaitė savo parodoje bando atskleisti politinį sapnų potencialą. 

Viešėdama Jeruzalėje ir Tel Avive Palekaitė susitiko su mokslininkais, teisininkais, menininkais, siekdama išsiaiškinti, kur šiuolaikiniame Izraelyje ryškiausiai atsiskleidžia valstybinės ir religinės teisės konfliktas. Anot menininkės, pašnekovai beveik vienbalsiai paskatino ją domėtis kraštutinio ortodoksiškojo judaizmo pakraipa ir jį praktikuojančia vietos bendruomene. Šio patarimo paraginta Palekaitė bendradarbiavo su videomeno atstove, ultraortodoksų bendruomenės nare Elinora Schwartz. Pasiėmusios kamerą šios dvi skirtingų kartų menininkės leidosi į netikėtą ir rizikingą kelionę į nepaprastai uždarą bendruomenę. Šio bendradarbiavimo vaisius - naujas videodarbas „Elinoros sapnas", kurio premjera Tel Avive įvyks parodos atidarymo metu. Taip pat jį pamatyti galės ir Jeruzalės gyventojai bei svečiai meno centre Art Cube Artists' Studios. Gruodžio 20 d. atidarymą lydės projekto pristatymai ir viešos paskaitos, kuriose dalyvaus kuratorė ir projekto bendradarbė Monika Lipšic. Ši paroda - bendras RawArt galerijos ir Jeruzalės meno centro Art Cube Artists' Studios projektas. Projekto partneriai ir rėmėjai - Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros taryba.

Goda Palekaitė (g. 1987 Vilniuje) gyvena bei kuria ir Vilniuje, ir Briuselyje, kur dirba tyrimų institute „a.pass". Menininkė baigė Vilniaus dailės akademiją (scenografiją) ir sociokultūrinės antropologijos magistro studijas Vienos universitete. Savo darbuose Palekaitė jungia antropologines ir menines prieigas, pirmenybę teikdama ilgalaikiams istorinių naratyvų, kolektyvinės vaizduotės bei kūrybiškumo tyrimams. Tam dažniausiai pasitelkia performanso, instaliacijų, scenografijos ir tekstų kūrybos formas. Šiemet menininkė pristatė performansą „Bakunininas" (premjeros Venecijoje ir Turine), o šiuo metu Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikiančioje parodoje „Orumas" pristato savo darbą „Reklamuojant anarchizmą".