Užsienio naujienos

„Ką pajautėt sprogimo metu?" - paklausė Sumuose Rusijos bombardavimo liudininkės lietuvis savanoris Renatas Bertulis. 28 metų vaikinas, Vakaruose dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, panoro savo akimis įsitikinti, ką reiškia karas, ir prisijungė prie Valdo Bartkevičiaus paramos konvojaus (vien šiemet atvežė padovanoti kariams beveik 100 mašinų).

"Buvo 14 valanda, stovėjau prie lango ir kalbėjau telefonu su mama. Po to tamsa, smūgio banga nusviedė ant žemės ir praradau sąmonę. Stebuklingu būdu likau gyva, jokia skeveldra nepataikė į galvą. Ligoninėje irgi stebėjosi, nes net mano telefonas, kurį laikiau prie ausies, liko susibangavęs. Kūnas nusėtas mėlynių, pirštus operavo. Bomba sprogo 100 m nuo namo, jei arčiau - tuščia vieta. Namas tačiau ir dabar gyventi netinkamas - butuose vien nuolaužos." - kalbėjo 54 metų Oksana (vardas pakeistas).

Lietuviui pasidomėjus, o kokios bendros nuotaikos mieste, moteris sunkiai atsiduso. Kiek patylėjo ir papasakojo: "Visi nervuose, bijom, kad prasiverš ir teks bėgti. Oro pavojaus sirenos be perstojo, naktimis girdim dronų zvimbimą ir sprogimų pasienyje aidus. Ten sako mūšiai žiaurūs, žūva daug ir mūsiškių. Kelias pastarąsias savaites rusai taip bombardavo pasienio kaimus, jog galutinai visi išsibėgo, pilkoji zona. Geriam raminančius, nemiegam ir laukiam, kas toliau".

Renatą pravežiau dar pro kelias teroro vietas iki miesto pakraščio, kur namai baigiasi ir tolyn eina tiesus kelias į Rusijos Sudžą.

„Ukrainiečiai demonstruoja stebuklus, atsilaiko prieš žymiai gausesnius priešus. Jei esi labai drąsus, gali prisijungti prie karių, tai padarė keliasdešimt lietuvių. Fronte tačiau tai, ką išgyveno Oksana, patiria visi. Tik išgyvena ne visi." - pasakiau.

„To, ką pamačiau ir išgirdau neįmanoma suvokti žiūrint TV žinias apie Ukrainą. Reiktų čia atvežti Vakarų valstybių vadovus, gal tada labiau suprastų ir labiau norėtų padėti" - karo vaizdų sukrėstas pasakė Renatas.