Žiniasklaida Lietuvoje

Vytaras Radzevičius

Rugsėjo 22 d. įvyko Lietuvos radijo ir televizijos tarybos posėdis. Jo dienotvarkėje buvo diskusija apie LRT misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualius įvykius,  LRT biudžeto vykdymas, finansinė padėtis ir siūlymai jos pagerinimui, pateikiant konkrečią medžiagą, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto kreipimosi į LRT tarybą svarstymas ir nutarimo priėmimas,  einamieji reikalai.

Taryba nutarė Lietuvos radijo programos tinklelio svarstymą nukelti į kitą posėdį.

Posėdžio pradžioje buvo pristatytas naujas tarybos narys Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. D. Chmieliauską į LRT tarybą delegavo Lietuvos vyskupų konferencija vietoj atsistatydinusio žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Drazdausko.

Diskusijos apie LRT misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualius įvykius

Trumpai buvo aptartas LRT tarybos nario Artūro Račo ir LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus susitikimas Prezidentūroje. Į jį taip pat buvo pakviesta tarybos narė Auksė Balčytienė, tačiau šiame susitikime nedalyvavo. Tarybos vicepirmininkas Alvydas Jokūbaitis išreiškė nusistebėjimą, kad apie tokį kvietimą į prezidentūrą net nebuvo informuotas LRT tarybos pirmininkas.

Diskusijose buvo aptartas klausimas, kaip ir kokia informacija apie LRT finansinius duomenis pagal galiojančius įstatymus gali būti prieinama Tarybos nariams – nutarta šį klausimą pavesti išsiaiškinti juristams.

Dainius Radzevičius iškėlė klausimą,  ar Lietuvos televizijos laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė nepažeidžia žurnalisto etikos, nusifilmavusi reklaminiame klipe. LRT vadovai informavo, kad žurnalisto etikos kodeksas yra įteisintas LRT  ir žurnalistų darbo santykiuose ir žurnalisto etika šiuo atveju pažeista – Aistė Stonytė bus įspėta.  

Artūras Račas išreiškė nuomonę, kad Ritos Miliūtės laidoje „Teisė žinoti“ neprofesionaliai buvo atliktas vertimas į lietuvių kalbą. Pasak A. Račo, laida turėjo būti dubliuota subtitrais. Tarybos nariai ir LRT vadovai pritarė šiai nuomonei. Rimvydas Valatka priminė, kad dar anksčiau LRT taryba yra priėmusi sprendimą, kad ir filmai Lietuvos televizijoje turėtų būti dubliuojami subtitrais.

Eglė Pitrėnienė pasidomėjo, kodėl Lietuvos televizijos žurnalistės Ritos Miliūtės interviu su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka dalyvavo ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas. Taip pat tarybos narė klausė, kodėl LRT generalinis direktorius dalyvavo susitikimę su komercinių televizijų vadovais. Tarybos narė tame įžvelgė nacionalinio transliuotojo ir komercinių televizijų simbiozę. LRT vadovybė paaiškino, kad žurnalistus, kuriems duos interviu, rinkosi A. Lukašenka ir Baltarusijos ambasada Lietuvoje, o Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su žiniasklaidos vadovais A. Siaurusevičius dalyvavo Prezidentūros kvietimu.

Eglė Pitrėnienė užmezgė diskusiją apie Lietuvos televizijos direktoriaus Rimvydo Paleckio viešus atsakymus į Europos parlamento nario Leonido Donskio viešai pareikštas mintis apie LRT. Auksės Balčytienės nuomone, Leonido Donskio žodžiuose apie nuomonių įvairovės LRT mažėjimą gali būti tiesos. Tarybai buvo atsakyta, kad kai apie LRT viešai kalba politikas – su juo viešai diskutuojama. Savo ruožtu LRT nesivels į diskusijas su dienraščiu „Lietuvos žinios“ ar naujienų portalu www.alfa.lt .

Rimvydas Paleckis teigė, kad „Lietuvos žinių“ žurnalistai po publikacijų jam skambina ir atsiprašo. Tą patvirtino posėdyje buvęs „Lietuvos žinių“ žurnalistas Marijus Širvinskas – jo vardu ir pavarde pasirašytame straipsnyje buvo daug to, ko jis pats nerašė.

Teiginį apie nuomonių įvairovės mažėjimą LRT vadovybė paprašė pagrįsti faktais.

LRT finansinės padėties ir jos gerinimo svarstymas

Taryba išklausė LRT administracinės tarybos pirmininko Lino Gusarovo pranešimą, kuriame jis pateikė komisijos siūlymus dėl konflikto su LRTC ir LRT finansinės padėties bei jos gerinimo.

Komisija rekomendavo Tarybai inicijuoti, kad būtų siekiama skaidrios LRTC kainodaros, o šios akcinės bendrovės finansavimas iš biudžeto vyktų tiesiogiai, o ne per LRT srautus - paliekant tik apmokėjimą už reklamos transliavimą .

Tarybos vardu kreipiantis i Vyriausybę ir kitas valdžios institucijas, siekti, kad būtų nustatyta nauja skaidri ir gal net  visiems kanalams aiški LRTC įkainių skaičiavimo metodika.

Aptariant LRT finansinę padėtį ir jos gerinimą, administracinė komisija pasiūlė:

-     rekomenduoti administracijai parengti atlyginimų mažinimo planą taikant proporcinio/progresyvinio mažinimo sistemą, uždarbį skirstant į kelias grupes;

-      nuolat kylant klausimų dėl konkrečių asmenų atlyginimų dydžio, paprašyti LRT teisininkų pateikti vienareikšmišką išvadą dėl galimybių susipažinti su šia informacija Tarybos ir komisijos nariams;

-      rekomenduoti administracijai parengti iki 30 proc. darbuotojų atleidimo planą;

-      rekomenduoti  administracijai išnagrinėti ir pateikti įsigytų ir įsigyjamų programų rentabilumo rodiklius.

Vėliau uždarame posėdyje Tarybos nariams buvo pristatyti finansiniai LRT veiklos rodikliai.

Po klausimų ir aptarimų Tarybos nariai įpareigojo administraciją po trečio 2009 metų ketvirčio pateikti smulkesnius duomenis – tada įvyks dar vienas aptarimas šia tema.

Kreipimasis į LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą

LRT taryba, vykdydama LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2009-09-16 sprendimą, apsvarsčiusi AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2009 m . rugsėjo 11 d. raštą Nr.4A-244/2.5-6 ,,Dėl televizijos programos LTV perdavimo (siuntimo) paslaugų tiekimo sustabdymo“ nutarė:

1. Nepritarti LRTC pozicijai dėl LRT skolų nutraukti LTV ir LR laidų transliavimą, kaip neadekvačią priemonę spręsti ginčą;

2. Prašyti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti aiškią LRTC įkainių skaičiavimo metodiką visiems radijo ir televizijos kanalams;

3. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, vykdant LRT visuomeninio transliuotojo funkcijas, lėšas už LRT radijo ir televizijos programų perdavimą skirti tiesiogiai AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui.