Nuo 2009 m. sausio 1 d. asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, yra draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir privalo mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas. Jų draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Būtina socialinio draudimo pensijų bei pašalpų skyrimo sąlyga – valstybinio socialinio draudimo stažas. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, kada buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos socialinio draudimo išmokos (pašalpos, nedarbo išmoka). Iki 2009 m. sausio 1 d. nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis, buvo skaičiuojamas ir mokamas tik gyventojų pajamų mokestis, kuris socialinio draudimo stažo neužtikrina.

Įsidėmėtina, kad socialinio draudimo stažas pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims nustatomas ne kalendorine trukme, o pagal gautų pajamų sumą, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu MMA dydžio sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Tarkime, asmeniui, kuris dirba pagal autorinę sutartį, 2009 -06-15 išmokėtas 1600 Lt autorinis atlyginimas. Šio asmens socialinio draudimo stažas bus 2 mėnesiai. ( 1600 Lt : 800 Lt = 2mėn.) Vienerių metų socialinio draudimo stažą asmuo pelnys, jei per metus bus sumokėjęs įmokas nuo ne mažesnės kaip 9600 Lt sumos (kai MMA -800 Lt).

Tačiau per vienus kalendorinius metus asmuo negali įgyti daugiau nei vienerių metų socialinio draudimo stažo, nors pajamos ir būtų didesnės nei 12 MMA.

Valstybinio socialinio draudimo stažas atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti yra skirtingas. Jį nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.

Ligos pašalpą turi teisę gauti asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, jeigu jų laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais, o prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turėjo ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Teisę gauti motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys, jeigu turi ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2009 m. liepos 1 d.) arba ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ( nuo 2009 m. spalio 1 d.) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir už juos sumokėta socialinio draudimo įmokų atitinkamai ne mažiau kaip nuo 7200 Lt (9 x 800) arba nuo 9600 Lt (12 x 800). Neturint įstatymu nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, minėtos pašalpos neskiriamos.

Asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis ir turintiems teisę gauti ligos pašalpą, ligos pašalpa skaičiuojama iš užpraėjusio kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios mėnesį, draudžiamųjų pajamų.

Jei užpraėjusį ketvirtį apdraustasis neturėjo draudžiamųjų pajamų, mokama minimali ligos pašalpa, kurios dydis ¼ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, t.y. 372 Lt, kai einamųjų metų draudžiamosios pajamos -1488 Lt.

Asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama iš 12 mėnesių, buvusių iki teisės gauti atitinkamą pašalpą, kompensuojamojo uždarbio.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-09-22 16:19

Atgal