Žiniasklaida Lietuvoje

Šį savaitgalį LŽS kelionių ir pramogų klubo entuziastai, vadovaujami klubo pirmininko Gerimanto Statinio, rengiasi į žygį po Lenkiją. Penktadienį keliautojai automobiliais važiuos iki Vygrių vienuolyno, o kitą rytą sės į baidares ir keliaus Juodąja Ančia. Iškyla baigsis Augustave.

Keliautojų maršrutas, pasak G.Satinio, drieksis visai netoli nuo Lietuvos valstybinės sienos. Nuvažiavus apie 15 kilometrų Suvalkų – Seinų kryptimi ekipažai pasuks link Ryžuvkos (Ryżówka) ir riedės iki kelionės starto – Vygrių vienuolyno. Nepakartojami įspūdžiai visų laukia ir plaukiant upe iki Augustavo. Tai labai įdomus ir vienas populiariausių maršrutų Lenkijoje.

Beje, ir baidarių nuoma, klubo vadovo pastebėjimu, du kartus pigesnė negu Lietuvoje. Kaip teigia turistiniai vadovai, Vygrių vienuolyne esančiame popiežiaus name, refektoriaus ir karališkąjąme name yra apie 100 miegamųjų vietų. Taip pat yra unikali galimybė išsinuomuoti vieną iš eremų (atskirų vienuolių kamaldulių celių su vidiniu kiemeliu). Nakvynės kaina parai, priklausomai nuo sezono ir kambario, svyruoja nuo 100 iki 210 zlotų (pusryčiai įskaičiuoti į kainą). Taip pat yra baidarių, dviračių nuomos punktas, teniso kortas, parkas, vaikų žaidimo aikštelė. Vasaros sezono metu čia nuolat vyksta muzikiniai festivaliai, parodos, konferencijos ir kiti renginiai.

Pats Vygrių vienuolynas pastatytas Vygrių ežero pusiasalyje ant kalno. XI a. pradžioje benediktino šv. Romualdo Italijoje įkurtas kamaldulių-atsiskyrėlių (eremitų) ordinas savo vienuolynams statyti pasirinkdavo nuostabaus grožio vietas.

Kažkada Vygrių ežero sala vienai jotvingių genčių buvo natūrali gynybinė tvirtovė. Išnykus jotvingiams, šios žemės įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdas. Saloje Lietuvos kunigaikščiai pasistatė medžioklės dvarą. Čia svečiavosi Vytautas, Jogaila, Žygimantas Augustas ir jo motina karalienė Bona.

1667 m. Lenkijos karalius Jonas Kazimieras salą padovanojo kamaldulių vienuoliams. 1668 m. pradėta bažnyčios, vienuolyno ir ūkinių pastatų statyba, pasodintas sodas. Atsirado oficina vienuolyną aptarnaujantiems žmonėms, arklidės, malūnas, lentpjūvė ir bravoras. Čia įsikūrus kamaldulių ordino vienuoliams, sala buvo sujungta su krantu. Augustavo girios kirtimas, drevinė bitininkystė, žvejyba, dervos, balų geležies rūdos gamyba Vygrių vienuolyną padarė turtingiausiu vienuolynu Lenkijoje.

1671 m. vienuolyną nuniokojo didelis gaisras. Jo metu sudegė medinė bažnyčia ir vienuolyno pastatai. Mūriniai baroko stiliaus (su klasicizmo ir rokoko elementais ir taip vadinamu kapucinų tipo fasadu) pastatai pastatyti pagal italų architekto Pietro Putinio projektą. Beje, broliai Karlas Putinis, Pietras Putinis dalyvavo projektuojant (taip pat kamaldulių) Pažaislio vienuolyną. Statiniai išdėstyti dviejų lygių terasose (žemutinė terasa – 11 m. virš ežero, o viršutinė – 16 m.). Vyraujančiu vienuolyno ansamblio akcentu tapo 1694-1745 m. statytos bažnyčios siluetas. Bažnyčia užima vakarinę viršutinės terasos dalį.

Po vienuolyno pastatais ir bažnyčia buvo didžiuliai rūsiai, kuriuose vienuoliai laikydavo vyną, medų, alų, vašką ir kitas prekes. Dabar šie rūsiai užgriuvę ir neprieinami. Apžiūrėti galima tik mažą rūsio fragmentą su vienuolių laidojimo kriptomis. Lankantis bažnyčioje ir po bažnyčia esančiose laidojimo kriptose prašoma dėvėti padorius drabužius.

1796 m. Prūsijos valdžia konfiskavo visą Vygrių kamaldulių turtą, o juos pačius išvijo iš vienuolyno. Vienuolyno pastatai buvo niokojami, daug turto ir meno vertybių negrįžtamai dingo. Tikrais griuvėsiais vienuolynas ir bažnyčia tapo pirmojo pasaulinio karo metais. Tarpukaryje jau beveik atstatytas, kompleksas vėl buvo sugriautas naujo karo.

Po antrojo pasaulinio karo atkurtame vienuolyno komplekse įgyvendinta dar tarpukaryje gimusi idėja įkurti kūrybinio darbo namus, kur galėtų dirbti menininkai ir intelektualai.